Legendinė Palangos beždžionė liko tiktai kurorto istorija

Beždžionės metai, kurie pagal kinų kalendorių prasidėjo vasario 8 dieną, Palangoje bus kitokie. Būtent Beždžionės metų visuomet labiausiai laukdavo keli palangiškiai, kurie poilsiautojams siūlydavo įsiamžinti su savo augintinėmis. Šiemet vasarotojai tokios galimybės nebeturės – iš trijų kadaise modeliais kurorte dirbusių beždžionių nebeliko nė vienos.

Vietoje nenustygstanti Čita šeimininkui A.Gusčiui kėlė nemažai rūpesčių.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Vietoje nenustygstanti Čita šeimininkui A.Gusčiui kėlė nemažai rūpesčių.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Daugiau nei per 15 metų J.Basanavičiaus gatvėje su Čita yra nusifotografavę dešimtys tūkstančių žmonių.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Daugiau nei per 15 metų J.Basanavičiaus gatvėje su Čita yra nusifotografavę dešimtys tūkstančių žmonių.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Alvydas Ziabkus („Lietuvos rytas“)

2016-02-08 23:45, atnaujinta 2017-06-08 18:52

Labiausiai žinoma ne tik Palangoje, bet ir visoje Lietuvoje beždžionėlė buvo palangiškio Alberto Gusčio auginta žaliųjų markatų veislės beždžionė vardu Čita.

Daugiau nei per 15 metų, kuriuos palangiškis praleido J.Basanavičiaus gatvėje, su Čita yra nusifotografavę dešimtys tūkstančių kurorte poilsiavusių žmonių ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio šalių.

A.Gustys yra pasakojęs, kad žmonės, kurie buvo vaikystėje nusifotografavę su Čita, specialiai atsivesdavo su ja nufotografuoti savo vaikus.

Tarp kasmet Palangoje poilsiaujančių vaikų markata turėjo ir draugų.

Su beždžionėle pabendrauti ir pažaisti ateinančius vaikus Čita jau atpažindavo ir džiaugdavosi kitąmet vėl juos pamačiusi.

Tačiau beveik 20 metų sulaukusios Čitos užpernai nebeliko.

Nugaišus beždžionėlei neilgai trukus, praėjusių metų lapkritį, užgeso ir 89 metų jos šeimininkas A.Gustys.

Paskutiniais gyvenimo metais dėl silpnos sveikatos palangiškis savo Čitą ne visuomet išsivesdavo į J.Basanavičiaus gatvę.

Be to, fotografuoti žmones su markata prieš kelerius metus buvo uždraudę ir aplinkosaugininkai. Mat A.Gustys jiems negalėjo pateikti gyvūno įsigijimo dokumentų.

Iš tiesų palangiškis beždžionėlę 1997 metais pasiėmė auginti iš gailesčio, netgi nenutuokdamas, kad ji taps pensininko maitintoja.

Kartą sostinėje bičiulį aplankęs palangiškis pamatė – mėgstantis išgerti vyras visai nesirūpina savo augintine beždžionėle ir pasiūlė gyvūnėlį atiduoti jam. Taip Čita atsidūrė Palangoje.

Kitą vasarą jis su markata išėjo prie tilto fotografuoti poilsiautojų ir greitai suprato, kad su Čita tai padaryti bus neįmanoma. Beždžionėlė neklausė šeimininko, nemokėjo ramiai pozuoti, bijojo žmonių ir stengėsi jiems grybštelėti dantimis.

Po dviejų savaičių bergždžio vaikščiojimo prie jūros žmona A.Gustį ėmė įkalbinėti atsikratyti jokios naudos neduodančios ir namuose eibes krečiančios beždžionės.

Tam pritarė ir kantrybės netekęs vyras. Jis žadėjo kitą dieną prie jūros Čitą išsivesti paskutinį kartą.

Šį pokalbį girdėjo tame pačiame kambaryje buvusi Čita.

„Nežinau, ar ji ką nors suprato iš mūsų pokalbio tono, ar tai įvyko atsitiktinai, bet kitą rytą beždžionėlę lyg kas pakeitė.

Kur sodinau – ten ji sėdėjo, ką drausdavau – to nedarydavo. Vėliau ji tik tobulėjo“, – tada pasakojo specialiai gyvūnėlio nedresavęs A.Gustys.

Tiesa, nuo tada beždžionėlė su šeimininko žmona nesutarė iki pat moters mirties.

Vietoje nenustygstančią beždžionę auginusiems palangiškiams tekdavo nemažai rūpesčių.

Visą žiemą žalioji markata praleisdavo kambaryje, neišeidama į lauką. A.Gustys buvo pasimokęs iš kitą beždžionėlę auginusio palangiškio istorijos. Kartą spiginant 15 laipsnių šalčiui jo auginta rudoji markata Koko išbėgo į lauką ir nušalo savo puošnią daugiau nei metro ilgio uodegą – ją teko amputuoti.

Kambaryje Čita ištisas dienas praleisdavo pririšta. Palangiškis sakė, kad tai jis buvo priverstas daryti ne tiek dėl galimos žalos namuose, kiek dėl pačios beždžionėlės sveikatos.

Čitos elgesys buvo nenuspėjamas – kartą trumpam ją užmiršęs A.Gustys pamatė, kad sienoje nuplėšusi elektros instaliacijos dėžutę markata nagais lupinėja izoliacinę juostą.

A.Gustys buvo prisiklausęs įvairiausių bauginančių istorijų.

Pas vieną moterį bute augusi beždžionė kartodavo visus šeimininkės veiksmus. Kartą jai užvirus skalbinius viena likusi beždžionėlė įšoko į šutintuvą ir išvirė. Kita vienkiemyje laisvai augusi beždžionė elektros stulpu užsikorė į viršų ir žuvo nuo elektros iškrovos.

Panašios nelaimės vos išvengė ir A.Gustys – dėl to jam teko nupjauti prie namo buvusią gražiai nuaugusią maždaug 4 metrų aukščio tują.

O kartą trūkus pavadėliui Čita įsliuogė į tujos viršūnę ir jau ruošėsi šokti ant elektros laidų.

Beždžionėlę pavyko parvilioti tik A.Gusčiui iš virtuvės paknopstomis į kiemą išnešus Čitos skanėsto – cukraus.

Nuo savo augintinės akių nenuleidžiančiam pensininkui vienintelis išsigelbėjimas buvo tai, kad beždžionėlės ilgai miega. Palangiškio markata, sėdėdama ant palubėje įrengtos kabyklos, užmigdavo jau 16–17 valandą ir prabusdavo tik kitos dienos 9 valandą ryto. Be dėmesio savo kambaryje palikta Čita nevengdavo pasnausti ir iki pietų.

Nemažai rūpesčių suteikiančią markatą A.Gustys vis tiek švelniai vadino Čitele ir jai meilikaudavo.

Daugelis pažįstamų siūlė jam elgtis griežčiau – sakydavo, kad beždžionė yra bandos gyvūnas, tad ją auginančią šeimą kaip bandą priimanti Čita esą turi pajusti kietą vado ranką.

Bet su meile auginta beždžionėlė A.Gustį suprasdavo iš žvilgsnio ir savo šeimininkui atsidėkodavo begaliniu švelnumu, kurį išreikšdavo ištisą valandą krapštinėdama jam galvą.

Palangos senbuvis, poilsiautojus fotografavęs net nuo 1965-ųjų, prakeikė tą dieną, kai buvo išrasti fotoaparatai, vadinami muilinėmis.

Anksčiau vasarotojus paplūdimyje palangiškis fotografuodavo paties pasigamintuose miniatiūriniuose laiveliuose, lėktuvuose.

Pas A.Gustį Čita atsirado tuomet, kai šios fotografo dekoracijos ėmė nebeduoti jokių pajamų, nes įsėdę į laivelį poilsiautojai įsiamžindavo asmeniniais fotoaparatais, o prie jūros dekoraciją atboginusiam palangiškiui parodydavo špygą.

Bet netrukus palangiškiui fotografo amatą teko pamiršti ir su Čita. Poilsiautojai su pozuojančia beždžionėle ant peties patys fotografuodavo vienas kitą, o beždžionėlės šeimininkui atiteko tik statisto ir kasininko vaidmuo. Už sutikimą fotografuotis su beždžione iš poilsiautojų jis gaudavo vos keletą litų.

Paskutiniais gyvenimo metais A.Gustys guosdavosi, kad poilsiautojus įsiamžinti beždžionėlė suvilioja vis rečiau.

„Per tiek metų pro ją praėjo milijonai vasarotojų, tūkstančiai su ja nusifotografavo, todėl prie mūsų dažniau stabteli žmonės, kurie su Čita nori tik pabendrauti. Negi už tai imsi pinigus“, – tąsyk karčiai pasiskundė tūkstančiams žmonių į atmintį įsirėžusios beždžionėlės šeimininkas.

Auginti namuose draudžiama

Dabar Lietuvoje draudžiama įsigyti bet kokių beždžionių (primatų), jomis prekiauti ir laikyti nelaisvėje.

Beždžionės jau ne vieną šimtmetį skatina žmones domėtis jų elgesiu, gyvenimo būdu, anatomija. Mat šie primatai itin panašūs į žmogų, ir ne tik išvaizda.

Vieni mokslininkai mano, kad žmonės kilo iš beždžionių, kiti teigia, kad žmogus ir beždžionė – dvi atskiros žinduolių rūšys. Kad ir kaip būtų, žmonės jas laiko sau artimomis, o kai kuriose pasaulio šalyse jie šias būtybes augina net ir savo namuose.

9 įdomūs ir netikėti faktai apie beždžiones leis susipažinti su jomis iš arčiau.

1. Orangutanų vaikystė – pati ilgiausia iš visų mūsų planetos gyvūnų. Motinos savo palikuoniais rūpinasi, kol jiems sueis 6 metai, ir dar kelerius metus nepaleidžia iš akiračio.

2. Beždžionė staugūnė gali skleisti net 90 decibelų stiprumo garsą. Toks riaumojimas ir staugimas girdimas ir už 5 kilometrų.

3. Šunbeždžionių būriui priklausančių mandrilų snukis išmargintas baltomis, raudonomis ir melsvomis spalvomis. Kuo ryškesnės patino snukio spalvos, tuo svarbesnę vietą bandoje jis užima.

4. Ilgauodegės makakos geba daiktus naudoti kaip įrankius. Pavyzdžiui, netikėtai užpuolusios žmogų ir išrovusios plaukų kuokštą, jos gali panaudoti plaukus kaip dantų siūlą.

5. Bonobai (nuotr.) visas bendravimo ir socialines problemas sprendžia itin pikantiškai. Kilus konfliktui, šie primatai mieliau užsiima seksu negu pešasi ar kaunasi.

6. Bene protingiausios beždžionės – kapucinai. Ne veltui jų talentas praverčia filmuojant kino filmus. Šie gyvūnai geba atpažinti savo snukį veidrodyje, moka pasidaryti primityvius įrankius, greitai perpranta įvairias komandas.

7. Vienintelės natūralioje gamtoje Europoje aptinkamos beždžionės – tai Gibraltare gyvenančios beuodegės beždžionės. Jų šiame kyšulyje tėra apie 300.

8. Šimpanzės genetiškai yra artimiausi žmogui primatai. Net 99 proc. šimpanzės DNR – visiškai tokia pat kaip žmogaus.

9. Visi primatai, išskyrus žmones, paplitę tropinėse ir subtropinėse Azijos, Afrikos ir Amerikos srityse. Tiesa, žmogus paplitęs visame pasaulyje.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.