Tai atrodė kaip eilinis smagus šeimininkės ir šuniuko žaidimas, jei ne viena neįprasta detalė. Šuniukas negalėjo valdyti galinių savo letenų, tad jos buvo užkeltos ant ratukų, pritaisytų prie vamzdelių, kurie prie gyvūno nugaros buvo pritvirtinti dirželiais.
Būtent šie ratukai leido šuniukui laisvai vaikytis kamuolį, nepaisant negalios.
Pakalbinta taksiuko šeimininkė Rita pasakė, kad jos šuo, tiksliau, kaip vėliau paaiškėjo, beveik aštuonerių metų kalytė, vardu Rida, negali judinti galinių savo kojų dėl patirtos stuburo išvaržos.
Anot ponios Ritos, tai – dažna taksiukų, taip pat ir kitų veislių šunų, pavyzdžiui, prancūzų buldogų, bėda.
Patirties sėmėsi „YouTube“
Kai prieš trejus metus kalytė susirgo, Rita nė nesvarstė, kad reikėtų užmigdyti mylimą augintinę. Pirmą žiemą negalios ištikta kalytė šliaužiojo, vilkdama paskui save nejudrias galines letenas, o paskui moteris nusprendė sugrąžinti augintinei judėjimo džiaugsmą.
Rita vaizdo įrašų platformoje „YouTube“ buvo mačiusi, kad nevaldantiems galinių letenų gyvūnams kartais padaromi specialūs ratukai, ir net svarstė tokius užsisakyti ir parsisiųsi iš užsienio. Bet po to nusprendė, kad greičiau pagamins tokius ratukus pati, nei prisiruoš juo užsakyti.
Suvedusi į paieškos laukelį žodžius „šunys su ratukais“ ir pasižiūrėjusi keletą vaizdelių, kaip ratukus padaryti, ėmė ir pagamino tokius pat savo augintinei.
„Vaikšto kaip tankas“
„Strypai ratukams pagaminti iš santechninių vamzdelių. Aišku, ne vieno jų prireikė, teko daugiau prisipirkti, nes reikėjo ir primatutoti.
Buvau gražiai tas visas plastmases nudažiusi. Bet ji kartais po kieme stovinčiomis mašinomis palenda, apdaužo. Tai, sakau, nei aš dažinėsiu, nei ką“, – numojo ranka Rita.
Ratukus Ridos vežimėliui šeimininkė pirko turguje. Jau nekart teko juos ir pakeisti.
„Ji šaligatviais vaikšto kaip tankas, tai taip išbaladoja, išbalansuoja juos, kad nespėju ir keisti.
O diržus, va, pati pasiuvau. Didžiausia bėda būdavo, kai kas vakarą reikėdavo tuos diržus primatuoti. Oi, kaip jai tas nepatiko. Bet sakydavau: „Na, pakentėk. Taip reikia“, – prisiminė ponia Rita.
Ir nors dabar ratukai Ridai tinka tiesiog idealiai, tokius pavyko sukonstruoti ne iš karto.
„Tai ratukus per didelius nuperki, tai vėl kažkas. Tobulinau, tobulinau ir štai kas išėjo“, – džiaugėsi ponia Rita.
Svarbiausia, kad gyva
Vis dėlto ne kiekvienas ryžtųsi taip gelbėti judėjimo negalios ištiktą augintinį. Ir Rita sako jų nesmerkianti, suprantanti tokį pasirinkimą. Juk neįgaliam gyvūnui reikia daugiau priežiūros, ne tik papildomų priemonių, padedančių judėti.
Rita pasakojo, kad savo augintinę turi nuolat stebėti, nes ji tai kur nors užsikabina bėgdama su ratukais, tai dar kokia bėda ištinka. Turėdamas tokį gyvūną negali kur nors ilgesnį laiką pasisvečiuoti.
Be to, dėl negalios šuo negali sulaikyti išmatų, tad gali atlikti savo gamtinius reikalus bet kur.
„Reikia labai mylėti gyvūną, kad nekreiptum į tai dėmesio. Maniau, kad nesusitvarkysiu, bet pripratau. Man svarbiausia, kad ji laksto, džiaugiasi, kad jai nieko neskauda“, – su meile į nenustygstančią ir aplink lakstančią augintinę žvelgė Rita.
Katės myli šunį, bet ne viena kitą
Rida – ne vienintelė Ritos augintinė. Mažaaukščiame name su kiemu gyvenanti moteris laiko ir dvi kates: Snaigę ir Megę, kurios nesutaria tarpusavyje – jaunesnioji skriaudžia vyresniąją, bet abi labai myli kalytę Ridą. Katės su taksiuke kartu miega, prausia viena kitą.
Pokalbio metu ne tik Rida, bet ir abi katės trynėsi aplink siekdamos dėmesio.
Paklausta, kaip reaguoja žmonės į šuniuką su ratukais, Rita neslėpė sulaukusi ir piktų komentarų, neva kam to reikėjo. Bet didžiajai daliai žmonių gražu matyti taip gyvenimu besidžiaugiančią Ridą ir jie šeimininkę giria už šuniui padovanotą gyvenimą.
Rita džiaugiasi, kad vis daugiau žmonių ryžtasi padėti suluošintiems gyvūnais. Jai buvo smagu paskaityti apie vilniečių Indrės ir Artūro Pileckių sprendimą pradėti gaminti ratukus letenų nevaldantiems šunims. Apie šią porą portalas lrytas.lt jau rašė.
