Katės nosies paviršiaus piešinys yra unikalus, kaip ir žmogaus piršto atspaudas.
Patį fantastiškiausią rekordą pasiekė katė, vardu Mincho, Argentinoje, kuri įlipo į medį ir nesileido žemyn, kol po šešerių metų nenumirė. Per tą laiką ji sugebėjo atvesti tris tokių pačių kačių-kopinėtojų vadas.
Krentanti katė visuomet elgiasi vienodai. Pirmiausiai yra ištiesinama galva, paskui nugara, paskui kojos, o pabaigoje tam, kad būtų minkštesnis nusileidimas, išlenkiama nugara.
Žirafa, kupranugaris ir katė – tai vieninteliai gyvūnai, kurie vaikšto kitaip, nei kiti. Einant pirmiausia juda jų kairės kojos, o vėliau – dešinės. Toks ėjimas garantuoja greitį, judrumą ir tylą.
Katės ausis gali pasisukti 180 laipsnių. Kiekvienoje ausyje katė turi po 32 raumenis, o tam, kad ausį valdytų, katė naudoja dvylika ar net daugiau raumenų.
Katės vizgina savo uodegą tuomet, kai joms reikia kažką pasirinkti ir vienas noras blokuoja kitą. Pavyzdžiui, jeigu katė stovi tarpduryje ir nori išeiti, o lauke lyja. Tuomet katė vizgins uodegą dėl vidinio konflikto. Katė nori išeiti, bet nenori sušlapti. Kai tik ji priims sprendimą (likti namie ar išeiti į lietų), uodega iškarto nustos sukiotis.
Katės trinasi į žmones tam, kad „permuštų“ svetimus kvapus. Kvapas atsiranda iš liaukų, kurios yra tarp akies ir ausies ir prie uodegos pagrindo.
Jeigu vyzdžiai išsiplėtę net esant ryškiam apšvietimui, tai katė yra kažkuo labai susidomėjusi arba žaismingos nuotaikos.
Katės, ne taip, kaip šunys, negali sufokusuoti žvilgsnį į arti esančius daiktus, t.y. katės yra toliaregės, o šunys – trumparegiai. Faktiškai geriausiai katė mato esant atstumui nuo 75 cm iki 2-6 metrų.
Katės turi vidutiniškai po 12 judančių ūsų iš kiekvienos snukio pusės. Prie ūsų pagrindo yra didelis kiekis nervinių galūnių, todėl katė jų pagalba gauna informaciją apie viską, kas ją supa – apie daiktus, apie vėją, apie temperatūrą ir t.t. Jeigu katei ūsus pašalinsim, ji gali sunkiai orientuotis erdvėje. Pavyzdžiui, blogai medžios ir bendrai jausis labai neaiškiai.
Daugiau skaitykite mypets.lt
