Kol bandoma išsiaiškinti, kokiomis aplinkybėmis žuvo šuo, visuomenė mielai prisideda prie tarnybinių gyvūnų pagerbimo akcijos.
Primename, kad ketvirtadienį priešpiet Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) paskelbė, kaip galima paaukoti pinigų, kurie bus skirti pagerbti tarnybos metu nušautą pasieniečių belgų aviganį Ramzį ir kitus tarnybinius šunis.
VSAT pasiūlė juos pervesti pasieniečių kinologų įkurtam gyvūnų globos klubui „Draugo letena“, kuris rūpinasi atitarnavusiais šunimis, suteikia pagalbą juos gydant, išlaikant, surandant naujus šeimininkus ir pan.
Klubas „Draugo letena“ kartu su VSAT imasi iniciatyvos tarnybinių šunų atminimą įamžinti jiems skirtu atminimu ženklu ar paminklu. Jis galėtų ilgainiui atsirasti VSAT Kinologijos centre Mickūnuose, Vilniaus rajone.
„Augintinis“ jau rašė, kad „Draugo letenos“ sąskaita yra banke „Nordea“. Banko kodas 21400, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. LT65 2140 0300 0300 9745. Pavedime nurodyti „Tarnybinių šunų atminimui“.
Į šią sąskaitą penktadienį jau buvo pervesta 2723,32 euro.
Ir nors nemažai gyvūnų mylėtojų mielai prisideda prie tarnybinių šunų atminimo įamžinimo, socialinėje erdvėje yra ir komentarų žmonių, kurie abejoja, ar teisinga paminklu pagerbti šunį. Neva reikėtų verčiau rūpintis žmonėmis, ne gyvūnais.
Tačiau portalo lrytas.lt rubrikos „Augintinis“ skaitytojas Dainius tvirtai pareiškė palaikantis idėją, kad pasieniečių šuniukui būtų pastatytas paminklas.
Kodėl? Argumentus jis išdėstė nuoširdžiame redakcijai atsiųstame laiške:
„Tegul šis paminklas bus nebylus priekaištas tam, ko Lietuvoje beveik neliko – žmogiškumui, sąžinei, drąsai. Juk šis Šunelis buvo tas, ko mūsų šaliai taip trūksta – drąsus pareigūnas, kurio nepapirksi, neišgąsdinsi.
Tai tas vienintelis padarėlis, kuriam tikrai nerūpėjo ar pažeidėjas turi užtarėjų Seime ar prokuratūroje, ar jis turi imunitetą ar ne.
Šis šunelis tiesiog atliko savo pareigą taip, kaip ir turi atlikti visi, bet, deja, šioje šalyje žodis pareiga tik ir lieka žodžiu.
Didelis ačiū šiam Šuneliui, kuris atliko pareigą, ačiū ir tiems pareigūnams, kurie stengiasi, bet jų niekas neįvertina.
Šiam šuneliui nereikėjo išleisti milijonų rinkimams, kad kažkas jį žinotų, mylėtų. Jis tiesiog atliko savo pareigą. Norėčiau tikėti , kad pagaliau įvyko stebuklas ir tie, kas turi kovoti – kovos (o ne imituos), kas turi gydyti – gydys, kas duos pažadus- tas juos ir vykdys“.
Štai tokia skaitytojo nuomonė.
O mes pritariame, kad Ramzis ir kiti tarnybiniai Lietuvos pasieniečių šunys – ne vieninteliai gyvūnai, kurie bus pagerbti paminklu.
Pasaulyje yra ne vienas paminklas, pastatytas gyvūnui. Jų galima išvardinti daugybę.
Štai Japonijoje stovi net du paminklai Akitos-inu veislės šuniui vardu Hačiko. Šis šunelis kone 10 metų Japonijos Šibujos traukinių stotyje pralaukė savo šeimininko, agrikultūros profesoriaus Hidesaburō Ueno. Šeimininkas taip ir negrįžo, nes mirė darbe.
Po Hačiko mirties šunelis buvo pagerbtas, pastatant jam paminklą jam paminklus ir traukinių stotyje, ir universitete, kur dėstė jo mylimas šeimininkas. Pastaruoju paminklu pagerbti abu – ir augintinis, ir jo žmogus.
Septynerius metus ištikimai laukusiam šeimininko, kuris, pasirodo, žuvo avarijoje, Rytų Europos aviganiui paminklas buvo pastatytas ir Rusijos mieste Toljatyje.
Prieš trejus metus monumentas, skirtas pagerbti tarnybinius šunis, kovojusius per Antrąjį pasaulinį karą, iškilo ir Kalifornioje, JAV.
Bronzinis paminklas pastatytas ir šuniui, vardu Laika, kuri tapo pirmuoju gyvūnu, 1957 metų lapkričio 3 dieną paleistu į kosmosą dirbtiniu Žemės palydovu ir žuvusiu orbitoje.
Pirmasis Laikos skrydis į kosmosą buvo epochinis įvykis, atvėręs kelią žmonijai į praktinę kosmonautiką.
Paminklas pastatytas Maskvoje, prie „Dinamo“ stadiono, alėjoje šalia Karinės medicinos instituto, kuriame buvo rengiamasi eksperimentui kosmose su Laika.
Paminklą planuojama statyti ir Kaune kauniečių numylėtai senbernarei Bitei – dideliam šuniui, kurio širdis buvo didesnė už jį patį.
