Biologijos ir chemijos mokytojas V. Sakalauskas gyvūnus myli nuo vaikystės. Tačiau svajonę įsigyti šunį vyriškis vis atidėliojo. Manė tai padarys išėjęs į pensiją.
Pedagogo noras išsipildė anksčiau. Atsidėkodami už rūpestį augintinį – prancūzų buldogą Perlą vyriškiui padovanojo mokiniai.
Pedagogu tapo ne iš karto
20 metų J. Grušo meno vidurinėje mokykloje dirbantis mokytojas V.Sakalauskas gamta domėjosi nuo vaikystės. Gyvendamas netoli miško Pasvalio rajone jis yra priglaudęs dvi mažyles, motinos greičiausiai netekusias stirnas.
„Jos priprato prie manęs ir tėvų, laisvai vaikščiodavo po kiemą, buvo prieraišios lyg šuniukai“, – prisiminė V. Sakalauskas.
Kai abi stirnos užaugo, gyvūnai grįžo gyventi į mišką.
Meilė gamtai V. Sakalauską paskatino rinktis biologo ir chemiko profesiją. Kurį laiką vyras dirbo Kauno T. Ivanausko zoologijos muziejuje.
Savyje aptikęs ir pedagogo sugebėjimų, vyras didžiąją gyvenimo dalį atiduoda savo mokiniams.
Žaislinis buvo tik vienas
Prieš dvejus metus susiklosčius tam tikroms aplinkybėms V. Sakalauskas turėjo ne vieną, o dvi dvyliktokų auklėtinių klases.
Mokiniai, matyt, sugebėjo įžvelgti auklėtojo aistrą gamtai, todėl parengė staigmeną.
Mokslo metų pabaigoje mokyklos aktų salėje vyko atsisveikinimo popietė. Staiga į sceną išėjo abiejų V.Sakalausko klasių auklėtiniai. Rankose jie laikė didelį šunims skirtą gultą, papuoštą balionais. Gulte gulėjo du juodi maži šuniukai.
„Pamaniau, kad tai žaislai. Tačiau netrukus vienas jų sujudėjo. Pasirodė, kad pūkuotas padaras – gyvas. Tai buvo Perlas. Kitas šuo išties buvo žaislinis“, – nuostabią akimirką iki šiol šypsodamasis prisimena kaunietis.
Mokiniai klaidos nepadarė
Abejonių, kad šuniuką augins, pedagogui nekilo. 6 mėnesių juodas mažylis didelėmis stačiomis ausimis iš karto pavergė jo širdį.
„Perlas yra dzūkas. Šeimininkai, kurių namuose jis gimė, gyvena Alytuje. Žmonės skambino, teiravosi, ar mokiniai nepadarė blogo darbo, ar šuniukas liks pas mane. Juos nuraminau, pasižadėjau šunimi rūpintis“, – prisiminė mokytojas.
Ankstesni šeimininkai prancūzų buldogą buvo pakrikštiję Perlu.
„Šeimininkė buvo skaičiusi knygą „Juodasis perlas“ apie piratus ir lobius. Todėl šuniukui davė Perlo vardą. Jis šiam labai tinka“, – pasakojo V. Sakalauskas.
Dailaus dabar jau 2 metų prancūzų buldogo kailis tikrai žiba lyg juodas perlas. Keturkojis yra puikios formos, nes šeimininkas juo be galo rūpinasi.
Balandžio 10-ąją Perlui sukako 2 metai. Šia proga gyvūnas dovanų gavo žaislų ir skanėstų.
Dėl gardėsio „dainuoja“
„Šios veislės šunys garsėja tuo, kad niekada nepavargsta žaisti. Gavę žaislų, juos neša žmonėms, rodo, kad džiaugiasi, ir reikalauja dūkti kartu“, – pasakojo pedagogas.
Perlas pakeitė ir V.Sakalausko gyvenimo būdą. Su savo augintiniu jis aplink namus Šilainiuose vaikštinėja ryte ir dieną, per pamokų pertraukas. Vakarais išsiruošia į 2 valandas trunkančius žygius.
Namuose keturkojis įsitaiso prie virtuvės lango ir stebi aplinką arba bando gudrauti ir įlįsti į šeimininkų lovą.
„Perlas labiausiai mėgsta džiovintą anties krūtinėlę. Dėl jos gali net „padainuoti“ – įdomiai pratisai pakaukti. Žmona nepritaria, kad perku šį brangų delikatesą. Tačiau Perlas kasdien suteikia tiek džiaugsmo ir gerų emocijų, kad negaliu jo nepalepinti“, – pasakojo V.Sakalauskas.
Dėl antsvorio keturkojai knarkia
Rasa Adomaitienė
Veterinarijos gydytoja
„Prancūzų buldogai buvo išveisti 1860 metais sukergus anglų buldogus su prancūzų terjerais. Tai tvirtas mažas buldogas su šikšnosparnio tipo apvalėjančiomis ausimis, plokščiu dideliu snukiu ir labai trumpa nosimi.
Šie šunys draugiški, žaismingi, smalsūs. Gerai sutaria su nepažįstamais žmonėmis ir kitais gyvūnais. Jiems būtina draugija. Labai prisiriša prie vieno šeimininko. Šeimoje tinka laikyti turint jau paauglius vaikus.
Priežiūros prancūzų buldogams reikia nedaug. Svarbu reguliariai šukuoti ir kirpti nagus. Būtina daug judėti.
Šios veislės keturkojai linkę sirgti akių ir kvėpavimo takų ligomis. Paprastai prancūzų buldogai sveria 8–14 kilogramų. Esant antsvoriui gali sutrikti kvėpavimas, gyvūnas ima šnopuoti, knarkti.
Prancūzų buldogai dėl savo kūno sudėjimo ne visada moka plaukti. Todėl šeimininkai turi stebėti šunį tada, kai vedžioja jį netoli vandens telkinių.“
