Lenktynėse tarp kalyčių triumfavęs vengrų vižlas Džiuga-Janka šimto metrų distanciją įveikė per 10,28 sek., o čempionu tapo lygiaplaukis retriveris Bartas, 100 m. nubėgęs per 9,66 sek. Jamaikietis U.Boltas 2009 pagerino pasaulio rekordą, tokią pat distanciją nuskuodęs per 9,58 sek.
Tačiau sprinteris bėgo stadiono takeliu kone idealiomis oro sąlygomis. Savo ruožtu šunims teko pasistengti labiau – jie varžėsi buvusiame aerodrome, ant žolės, pučiant labai stipriam šoniniam vėjui.
„Kasmet rezultatai vis geresni – iki pasaulio rekordo lieka labai nedaug, galbūt jau kitąmet šunims pavyks jį pagerinti. Tačiau svarbiausia- ne rekordai, o gera nuotaika ir gausiai susirinkusių šunų savininkų bendruomeniškumas“, – sako varžybų organizatorius Aivaras Norbutas.
„Vaiguvos rudenyje“ dalyvauja įvairių veislių šunys. Gausiausiai atstovaujami - auksaspalviai ir lygiaplaukiai retriveriai, bėga ir vokiečių aviganiai, ir vižlai,ir kinų kuoduotieji ir net sunkiasvoriai Berno zenenhundai. Prizas nugalėtojui – vardinis indų stovas su išraižytu nugalėtojo titulu.
„Mūsų šunų lenktynės – atsvara dažnai subjektyviam šunų vertinimui oficialiose grožio parodose“,– teigia A.Norbutas.
Anot jo, parodose eksterjerą vertinančių teisėjų nuomonės dažnai prieštaringos - vienam tas pats šuo čempionas, kitam – paskutinės vietos tevertas dalyvis. „O pas mus viskas aišku - startas, finišas ir chronometras, kuris tiksliai parodo kas yra kas“, - dėsto organizatorius.
„Vaiguvos rudenyje“ progą pasireikšti bei sukurti savo pergalės strategiją turi ir šunų savininkai. Jie turi teisę vilioti augintinius taip, kad jie takelyje pasiektų kuo geresnį rezultatą, todėl vieni šeimininkai prieš šunį bėga su žmonomis ir vaikais, kiti – su dešros gabalu rankoje, o treti skuodžia su cypsinčiais žaisliukais.