„Viskas prasidėjo nuo vienos porelės. Jie perlipo per tvorą. Paklausiau, ko nori. Sako – pasižiūrėti. Leidau. Apžiūrėję jie paklausė, ar gali draugų atsivežti. Per dieną vis su kitais žmonėmis grįžo 5 kartus“, – prisiminė zoologijos parko įkūrėjas ir savininkas Edvardas Legeckas.
Tuo metu vyras veisė medžioklinius šunis, augino papūgėles, jūrų kiaulytes ir kitokius gyvūnus.
Pirmuosius dvejus metus jis leido žmonėms apžiūrinėti savo gyvąjį turtą nemokamai. Parke jau buvo arkliukų, kupranugarių, meška, tačiau klaipėdietis dar neketino steigti zoologijos sodo. Gyvūnai tebuvo jo pomėgis.
Vėliau parke E.Legeckas pakabino aukų dėžučių, mat lankytis pradėjo moksleivių ir kitos organizuotos grupės. Galiausiai nusprendė pardavinėti bilietus (2–4 eurai).
Šiuo metu parkas dirba kaip ir daugelis tokių įstaigų – nuo balandžio iki lapkričio kasdien 10–20 val. Žiemą – tik savaitgaliais ir švenčių dienomis iki 17 val.
„Ką vasarą užsidirbame, tą per metus pravalgome“, – sakė E.Legeckas.
Vasarą per dieną parką aplanko 500–600 žmonių. Lankytojai atvažiuoja iš Latvijos, Kaliningrado, Klaipėdos, kitų Lietuvos miestų.
Paklaustas, kokių konkurentų arčiausiai turi, vyras skubėjo aiškinti, kad visi zoologijos sodai yra draugai. „Zoologijos sodas turėtų būti kiekviename Lietuvos mieste. Žmonės, kurie mėgsta gyvūnus, bet kur turėtų turėti galimybę juos pamatyti“, – įsitikinęs zoologijos parko kūrėjas.
Jis viliasi, kad Lietuvos įstatymai sušvelnės ir rasis daugiau žmonių, galinčių įkurti savo zoologijos parką.
Staigmena – trys baltųjų tigrų jaunikliai
Valanda ar pusantros – tiek trunka apeiti 60 voljerų turintį parką. 6,5 ha teritorijoje netrukus bus įrengti nauji, didesni voljerai.
E.Legeckas kasmet savo lankytojus stengiasi kuo nors nustebinti. Šių metų staigmena – trys baltųjų tigrų jaunikliai. Buvo suleista ir pumų porelė, laukiama jų vados.
Vasaros pradžioje pasirodys ir vilkų mažylių. Zoologijos parkas planuoja pirkti ir naujų beždžionėlių.
„Kengūrų jaunikliai jau nieko nestebina“, – tikino E.Legeckas.
Labiausiai „Mini Zoo“ lankytojams patinka plėšrieji žvėrys ir paukščiai – liūtai, tigrai, leopardai, jaguarai, pumos, vilkai, pelėdos. Akį traukia judrios beždžionės. Ragų dydžiu stulbina afrikinės karvės, kurių joks kitas zoologijos sodas Lietuvoje neturi.
Mažiausiai dėmesio sulaukia paukščiai.
Parkas iš kaimyninių šalių zoologijos sodų perka tokius gyvūnus, kuriems tiktų pajūrio klimatas: „Pas mus drėgna. Perkame gyvūnus, kurie nelepūs. Pietinių kraštų gyvūnai nelabai tinka. Jei atvežama kas iš Afrikos, per žiemą juos laikome specialiose patalpose.“
Iš šiltųjų kraštų prie Klaipėdos atgabenta afrikinių karvių, jaguarų, leopardų, servalų, afrikinis karpotis.
Parko lankytojams prižiūrėtojai duoda duonos, kad jie gyvūnų nešertų saldainiais.
Prie įėjimo kabo perspėjimas, kad beždžionių šerti nevalia – jos gali įkąsti. E.Legeckas stebisi, kad dažniausiai šio užrašo nepaiso mažų vaikų tėvai. Jie pakelia mažylius ir leidžia jiems duoti beždžionėms duonos, o jos kanda, nes taip stengiasi atimti vaikus iš suaugusiųjų. „Žmonės nebemoka skaityti lietuviškai“, – juokėsi savininkas.