JAV gyvenantis lietuvis Darius Sasnauskas, išgelbėjęs sužeistą mažą stirnaitę, o vėliau paleidęs ją į laisvę, sužavėjo visą pasaulį.
„Tai turbūt gražiausias metų vaizdo klipas“, – taip kone 17 minučių trukmės vaizdo pasakojimą apie stirnos gelbėjimo istoriją įvertino britų portalo „Daily Mail“ žurnalistė.
Šis įrašas platformoje „YouTube“ buvo peržiūrėtas daugiau kaip 958 tūkstančius kartų, o lietuviui, nepalikusiam sužeisto gyvūnėlio likimo valiai, komplimentus dabar žarsto žmonės iš viso pasaulio.
Viskas prasidėjo nuo to, kad Dariaus galiniame kieme, netoli Jeloustouno nacionalinio parko (JAV) stirna atsivedė du jauniklius. Tačiau su vienu jų buvo kažkas negerai.
Maža stirnaitė, bandydama sekti savo mamą ir broliuką, vis klupčiojo. Paaiškėjo, kad jos priekinė kojytė yra lūžusi.
Kadangi mažylė nespėjo eiti paskui savo šeimą, ji buvo palikta.
Darius suprato, kad gamtoje, kur aplinkui tiek daug plėšrūnų, mažylė išgyventi savarankiškai neturėtų jokių galimybių tad nusprendė ją pasiimti į namus ir slaugyti.
Po vaizdo įrašu vyras pabrėžė: „Nemanau, kad teisinga laikyti laukinius gyvūnus kaip naminius, bet tai buvo ypatinga situacija“.
Stirnaitė buvo visiškai bejėgė. Ji buvo gimusi tą pačią dieną, kai Darius ją pastebėjo.
„Ant jos pilvuko tebebuvo šiek tiek kraujo“, – portalui „The Dodo“ pasakojo Darius.
Informacijos, kaip reikėtų pasirūpinti sužeistu gyvūnėliu, vyras ieškojo internete.
Sužeistai stirnaitės kojai Darius iš košės dėželės padarė įtvarą ir maitino gyvūną iš buteliuko kas keturias valandas, dėl to keldamasis net naktimis.
„Pirmą savaitę ji miegojo netoli mano lovos ant mano marškinių, kurie jai tapo labai svarbūs. Jai jų reikėjo, kad galėtų užmigti“, – prisiminė D.Sasnauskas.
Iš pradžių į naują gyventoją kiti Dariaus augintiniai žiūrėjo nepatikliai, negalėdami suprasti, kas tai per gyvūnas ir kodėl jam skiriamas toks ypatingas dėmesys.
Tačiau greitai stirnaitę ėmėsi globoti Berno zenenhundų veislės šuo vienerių Mackas, tapęs tikru mažylės įtėviu. Jis stirnaitę prižiūrėjo, prausė, padėjo šeimininkui maitinti, saugojo ją miegančią ir gindavo nuo kitų.
Tačiau vyras suprato, kad nei jis, nei šuo stirnaitei neatstos tikrosios mamos ir nusprendė ją surasti, nuvežęs atgal į parką, kad paleistų į laisvę.
Darius vylėsi, kad mažylę priims kitos jauniklius auginančios stirnos, o gal net atsiras tikroji jos mama.
Iš pradžių stirnaitę pripratinti prie minties, kad reikės gyventi su gentainiais nebuvo lengva – ji buvo pernelyg prisirišusi prie savo gelbėtojo, kurį sekiodavo iš paskos net ir parke.
Tačiau Darius nenuleido rankų, kasdien atveždavo stirnaitę į parką, kol galų gale pasirodė ir jos mama su broliuku, priėmusi pasveikusią mažylę atgal į šeimą.
