Klaros šeimininkas Tommy Berglundas pasakojo, kad incidentas įvyko spalio 12 d., briedžių medžioklės metu.
„Man susidarė įspūdis, kad Klara leidosi ieškoti žvalgytis galimo laimikio, – pasakoja T. Berglundas. – Vilkų ji nemedžioja – pilkis jos kelyje išdygo netikėtai ir netyčia. Iš pradžių abu gyvūnai susidomėjo vienas kitu. Kalė atsargiai pradėjo artėti prie vilko, tačiau šis atšoko keletą metrų, o Klara puolė jį vytis. Bet vilkas netikėtai apsisuko ir metėsi tiesiai prie mano šuns. Atrodo, iš pradžių jie apuostė vienas kitą. O tada netikėtai krimsteli jai į sprandą. Staiga iš kažkur išdygsta antras vilkas ir prasideda žūtbūtinė Klaros kova dėl gyvybės.“
Po maždaug dešimties minučių įnirtingų pjautynių Klara pasiduoda. Filmuotos medžiagos pabaigoje ji tiesiog guli ant samanų ir lekuoja. Tačiau netrukus vilkų apdraskyta ir nuvarginta kalė pašoka ant kojų – mat išgirsta šeimininko balsą. Vilkai akimirksniu pasišalina.
„Klarą suradau atsitiktinai, mat jos švyturėlis išsijungė – pamaniau, kad ji vijosi briedį ir puolė jį, o šis kanopos spyriu pataikė į siųstuvą ir jį sudaužė, – pasakoja šuns šeimininkas. – Priėjęs prie Klaros pamačiau, kad ji paplūdus krauju. Supratau, kad ją užpuolė vilkas. Pasidarė nejauku. Klara negalėjo nustovėti ant kojų.“
T. Berglundas čiupo šunį ir nunešė jį apie 700 metrų – iki artimiausio kelio. Laimė, artimiausias veterinarijos punktas buvo už 20-25 min. važiuojant automobiliu. Veterinarai suleido Klarai nuskausminamųjų ir susiuvo žaizdas. Vilkai jos kūne išplėšė vieną didelę ir 14 mažesnių žaizdų – visas jas teko siūti.
Vis dėlto viskas baigėsi laimingai – Klara liko gyva, vakare šeimininkas ją parsivežė namo. Kurį laiką šoko ištiktas šuo neėdė, tačiau vėliau apetitas grįžo, o Klara jau pati nueina nedidelius atstumus. Nors jos sveikata taisosi, Klara sveiks dar ilgai. Baiminamasi, kad galėjo būti sužeidimų, kurių veterinarai per pirmą operaciją nepastebėjo.
