Paprastai dienas kambaryje leidžianti, itin smalsi ir pasaulį labai pažinti norinti Mirta praėjusį sekmadienį šeimininkų nepastebėta prasmuko į kiemą ir pradingo.
„Aš jos nesėkmingai ieškojau visą pusdienį. Išgelbėjo atsitiktinumas.
Vakare atėjęs į tvartą pamačiau, jog užšalo čiaupas, todėl vandens gyvuliams pagirdyti turėjau pasisemti iš šulinio.
Nustūmęs šulinio dangtį, išvydau į vandenį jau nuleistą kibirą ir išgirdau iš 10 metrų gylio šulinio sklindantį gailų kniaukimą, bet pačios katės nepamačiau“,- sakė jaunas ūkininkas M. Gudonis.
Vyras nedelsdamas pagalbos kreipėsi į ugniagesius.
Per 10 minučių atskubėję gelbėtojai į šulinį nuleido savo specialias ištraukiamąsias kopėčias, o jomis nulipęs vienas pareigūnas šulinyje aptiko sušlapusią, purviną ir drebančią Mirtą.
Gyvūnas buvo užlindęs už šulinyje atšokusio skardos gabalo, kuris yra pritvirtintas maždaug 1,5 metro aukštyje virš vandens. Tai jį ir išgelbėjo.
„Mes šuliniu retai kada naudojamės, turime prie jo prijungtą elektrinį vandens siurblį. Šulinio dangtis nėra sandarus.
Spėju, jog smalsi ir judri katė pro nedidelį tarpą įsmuko pro dangtį ir, įšokusi į kibirą, su juo įkrito į šulinį“, – kalbėjo katės šeimininkas.
Iš šulinio ištrauktą Mirtą M. Gudonis parnešė namo, išmaudė šiltu vandeniu ir išdžiovino elektriniu plaukų džiovintuvu.
Pasak jo, katė po džiovintuvu stovėjo ramiai ir tiesiog mėgavosi tuo procesu. Kitą dieną vyras ketino ją nuvežti ir parodyti veterinarams, tačiau to daryti neprireikė. Katė jautėsi puikiai, namai vėl jos buvo pilni.
--------------
Mindaugas Lunys, Ukmergės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos valstybinės priešgaisrinės priežiūros poskyrio vyresnysis inspektorius:
„Į geriamo vandens šulinį įkritusį gyvūną gelbėjome pirmą kartą. Dažniausiai mums tenka traukti apleistuose kanalizacijos ar vandentiekio šuliniuose atsidūrusius katinus ar šunis. Tokių nesaugių, dangčių neturinčių šulinių daug yra šalia apleistų fermų.
Pernai vasarą net tris kartus buvome kviečiami į Šlapių priemiestį iš melioracijos griovio ištraukti karvių, kurios ten įgriūdavo ir pačios nebepajėgdavo išlipti. Net du kartus griovyje buvo įstrigusi vienų šeimininkų ta pati karvė.
Pernai gruodį žmonės skambino mums ir prašė nuo prekybos centro stogo kamino nukelti ten nutūpusį gandrą, tačiau kai ten nuvažiavome, paukštis jau buvo nuskridęs.
Kiek anksčiau teko kelis kartus iškelti aukštai į medžius įlipusius katinus, kurie išgąsdinti ar kieno nors pavyti ten įsiropštė ir patys nulipti jau nesugebėjo.
Tokie atvejai, kada žmonės, norėdami išgelbėti savo gyvūnus, kviečiasi ugniagesius yra ne dažni, bet per metus visada pasitaiko po kelis. Į tokius iškvietimus visada sureaguojame ir vykstame kaip į eilinius gelbėjimo darbus, niekuo jų neišskirdami. Mūsų požiūris į tai šiuolaikiškas – suprantame, kad kai kuriems žmonėms gyvūnas atstoja šeimos narį, o kai kurie prie savo augintinio būna prisirišę labiau nei prie šeimos nario.“
