Rytą Liepų gatve į darbą skubančius klaipėdiečius pasitiko piketo „Nežudykime ir neskriauskime beglobių gyvūnų“ dalyviai su plakatais rankose. Jie ne tik liejo savo nuoskaudas, emocijas, bet ir aiškino žmonėms, kaip humaniškais metodais galima mažinti benamių gyvūnų populiaciją miesto gatvėse ir kvartaluose.
Protestuotojai tvirtino, jog šiuo metu uostamiestyje praktiškai nesirūpinama beglobių gyvūnų gerove, todėl dalis klaipėdiečių be jokio sąžinės graužimo atsikrato savo augintinių – išmeta juos į gatves, palieka užmiesčio laukuose, veža į prieglaudas arba dar blogiau – nužudo.
Dalis visuomenės į gatvėse slampinėjančius gyvūnus, pasak akcijos dalyvių, žvelgia kaip į neabejotinai šalintiną blogį, grėsmę jų gyvenimui. Pastebėta, kad vis dažniau likę be namų šunys ir katės, kuriuos globoja jautresnės širdies gyventojai, lazdomis vejami iš kiemų, nuodijami chemikalais, šaudomi arba pradingsta be pėdsakų.
Beglobių gyvūnų likimu susirūpinę klaipėdiečiai teigė, jog tokios akcijos dažniausiai surengiamos prieš Jūros šventes, kai į uostamiestį suplūsta tūkstančiai žmonių. Policija į aktyvistų pranešimus apie pradingusius ir nužudytus gyvūnus reaguoja vangiai – nesurado nė vieno piktavalio žmogaus.
„Negalime pateikti įtikinamų įrodymų, kad egzekucijos vykdomos valdžios nurodymu, tačiau viešai ir garsiai pareiškiame – mieste nėra griežtos atsakomybės už žiaurų elgesį su gyvūnais – tokios kaip kitose Europos Sąjungos šalyse, kur gyvūnų gerovės principai seniai prigiję ir visiems suprantami“, – teigė protestuotojai.
Gyvūnų prieglaudoms finansiškai naudingiau – gyvūnus užmigdyti
Akcijos dalyviai savo peticijoje suformulavo pagrindinį reikalavimą Klaipėdos savivaldybės tarybai – benamiai gyvūnai turi būti sterilizuojami ne epizodiškai, bet visus metus. Po tokių operacijų gyvūnus bent penkias paras būtina laikyti karantino patalpose, o po to vėl išleisti į laisvę.
Miesto savivaldybės administracija reikalauja, kad benamių gyvūnų globos ir kontrolės įmonės juos užmigdyti ir utilizuoti, jeigu neatsiranda naujų šeimininkų. Protestuotojai pasmerkė tokią praktiką – jie siūlo užmigdyti tik nepagydomus arba sunkiai sužalotus gyvūnus, kuriems jau niekas nepadės.
Peticijoje miesto valdžiai siūloma dar viena naujovė – uždrausti prekybą šuniukais ir kačiukais turgavietės. Taip pat siūloma griežčiau bausti nelegalių gyvūnų veislynus, nesudarinėti jokių komercinių sutarčių su bendrovė „Nuaras“, į sterilizavimo procesą įtraukti gyvūnų globos draugijų veterinarus.
„Apie žiaurų „Nuaro“ darbuotojų elgesį su gyvūnais žino visa Lietuva. Šiurpas nukrečia, kai pamatau tokius globotojus, kurie nesupranta, kad žudyti beglobius gyvūnus – nežmogiška. Klaipėdoje nėra nornalios, europinių gyvūnų gerovės standartų atitinkančios prieglaudos“, – apgailestavo klaipėdietė Laima Laurinavičienė.
Kliuvo nuo piketuotojų ir švietimo įstaigų vadovams už tai, kad neugdomas humaniškas požiūris, atjauta gyvūnams, kurie, pasak protesto akcijos dalyvių, yra mūsų mažieji broliai – kaip ir žmonės jaučia troškulį, alkį, šaltį, vienaip ar kitaip reiškia savo jausmus.
„Nevykite iš mokyklų ir vaikų darželių benamių gyvūnų, jeigu čia netyčia atklysta, neskriauskite jų“, – vos ne su ašaromis pedagogų prašė kai kurie akcijos dalyviai, tarp kurių būta ir moksleivių.
Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas išklausė piketuotojus, bet iš anksto dalyti pažadų neskubėjo: „Savivaldybė daro, ką gali, bet čia ne tik valdžios atsakomybės, bet ir žmogiškų vertybių suvokimo reikalas. Jeigu tėvas meta į šulinį savo vaikus, argi tokiam rūpės benamio kačiuko gerovė? Problemos šaknys – ne tarnautojų kabinetuose“.
V.Grubliauskas piketuotojus patikino žinąs, kokia situacija yra mieste, todėl nesąs abejingas be šeimininkų likusiems gyvūnams – jis ir pats su šeimos nariais išgelbėjęs kelis benamius kačiukus.
Pernai Klaipėdos gatvėse ir kiemuose sugaudyta 2500 benamių gyvūnų. Neatradus naujų šeimininkų, apie trečdalis jų buvo užmigdyta. Sugaudyti benamiai gyvūnai, pasak savivaldybės darbuotojų, pagal sutartis su konkursus laimėjusiomis globos įstaigomis miesto biudžeto lėšomis išlaikomi tris paras.
Gyvūnų globos ir kontrolės įmonei „Būk mano draugas“ už 600 benamių šunų ir kačių užmigdymo paslaugas uostamiesčio savivaldybė pernai sumokėjo 5500 eurų. Dar reikia mokėti ir už numarintų gyvūnų utilizavimą.
Viešosios įstaigos „Būk mano draugas“ vadovė Galina Kučinskienė stebėjosi kalbomis, kad į globos įstaigas patekę benamiai gyvūnai po trijų parų esą užmigdomi: „Matyt kažkas ne taip supranta mūsų darbą arba tyčia stengiasi iškreipti tikrovę, apjuodinti gyvūnų globotojus. Savivaldybė mūsų įstaigai sumoka tik už trijų parų globos išlaidas, o paskui jau tenka suktis savomis jėgomis – ne žudome, o prižiūrime gyvūnus, ieškome naujų šeimininkų“.
G.Kučinskienė žmonėms dėkojo už paramą išlaikant į prieglaudą patekusius benamius gyvūnams: „Geradariai padeda – atneša ėdalo, aukoja. Įstaiga „Būk mano draugas“ per pustrečių metų naujiesiems šeimininkams perdavė 1304 alkanai pražūčiai pasmerktus beglobius gyvūnus. Šiuo metu mūsų voljeruose – 305 šunys ir katės“.
Sausa statistika, pasak G.Kučinskienės, neatspindi gyvūnų globos įstaigų veiklos: „Užmigdomi tik beviltiškos būklės gyvūnai. Ar kas žino, jog didesnę jų dalį sudaro ne į gatves išmesti augintiniai, o sunkiai sužaloti laukiniai gyvūnai: zuikiai, stirnos, gandrai, kirai, balandžiai, ežiukai ? Viską tenka priimti ir sukti galvą, ką daryti. Yra ir tokių žmonių, kurie atneša į prieglaudą plentuose sutraiškytų roplių – driežų, gyvačių, net ir varlių“.