Parodos organizatoriai teigia, kad geriau pažinti triušius – tai prisiliesti prie laukinės gamtos, nes jie, skirtingai nei šunys ar katės, žmogų prisileidžia lėčiau. Visgi, geriau pažinę, triušiai pripranta prie žmogaus ir atpažįsta jį netgi iš balso.
„Dauguma žmonių vis dar mano, kad auginti namuose triušį – nuobodus užsiėmimas. Žinoma, iš kačių ir šunų gali sulaukti daugiau atgalinio ryšio. Triušis yra truputį kitoks, jį reikia prisijaukinti. Bet tai yra įdomus procesas – rasti tą ryšį. Malonu šį gyvūną vaišinti skanėstais, jį glostyti, stebėti, kaip smagiai jis laksto po namus ar pievą. Norime, kad žmonės šiuo žvėrelius geriau pažintų, daugiau apie juos sužinotų, pamiltų“, – sakė Renata Budrevičiūtė, viena iš parodos organizatorių.
Į „Panoramą“ užsukę vilniečiai galėjo ne tik įsigyti dekoratyvinių triušių, tačiau ir juos pamaitinti bei sudalyvauti fotosesijoje. Mažiausiųjų parodos lankytojų laukė ir spektaklis, kūrybinės dirbtuvės, įvairūs žaidimai bei pokalbiai su knygos „Triušiukų abėcėlė“ autoriais.
Pasak R. Budrevičiūtės, kiekvienas triušis yra kaip žmogus – su savitu charakteriu. Vieni kultūringesni, kiti – nenuoramos. Vienų būdas švelnesnis ir sukalbamesnis, o kitus reikia jaukintis kelis mėnesius. Tačiau R. Budrevičiūtės teigimu, auginant triušį nuo pat mažens, jis įgis įpročius ir taps puikiu naminiu augintiniu.
Triušiukų parodoje galima pasigrožėti keliomis dešimtimis jų veislių – didžiaausiais Belgijos milžinais, dėmėtaisiais triušiais iš Vokietijos, pūkuota Angoros veislės triušių šeimyna, triušiais iš Japonijos, šinšilos rašto kailiu pasipuošusia triušio patele. Lankytojai gali susipažinti ne tik su mažais dekoratyviniais, tačiau ir kitų veislių – kailiniais, pūkiniais – triušiais.
„Pavyzdžiui, didieji šviesiai sidabriniai triušiai gimsta visai juodi, su šviesiomis blakstienomis ir šnervėmis, o sulaukę mėnesio amžiaus pradeda „žilti“, kol tampa šviesiai pilkos spalvos“, – įdomiais faktais apie triušius dalijosi R. Budrevičiūtė.
Nuotraukų galerijoje žiūrėkite akimirkas iš parodos.
