Gyvūnus laimino Šventojo Sosto atstovas Lietuvoje apaštališkasis nuncijus Pedro Lopezas Quintana, kuris Šv.Jurgio kankinio bažnyčioje aukojo Šv.Mišias už gyvūnus. Kai kurie keturkojų šeimininkai su augintiniais pasirodė ir bažnyčioje.
Po Šv.Mišių vyko gyvūnų ir jų šeimininkų eitynės aplink Kauno pilį. Vėliau dvasininkas palaimino visus šventėje buvusius kauniečių augintinius.
Apaštališkojo nuncijaus teigimu, šv.Pranciškaus, gyvūnų globėjo, diena yra itin svarbi mūsų gyvenime. Jis džiaugėsi, kad tiek daug kauniečių augina, rūpinasi gyvūnais linki jiems laimingo gyvenimo.
Biblijoje rašoma, kad dievas sukūrė visus gyvūnus, žemės išteklius, o žmogus turi juos saugoti, globoti ir rūpintis. Ši diena puiki proga tai prisiminti ir susimąstyti.
Kalbinti šventės dalyviai neslėpė, jog į renginį atėjo dėl to, kad labai myli savo augintinius, nori, kad jie nesirgtų, ilgai gyventų, būtų linksmi ir laimingi.
„Penkerių metų baltųjų škotų terjerą Bartą laiminti atvedame jau trečiąkart. Jis – lyg mūsų šeimos narys, todėl trokštame, kad jis būtų sveikas ir gyvybingas“, – kalbėjo kauniečiai Rugilė ir Simonas.
Mišrūną Laiką atsivedęs kaunietis Rimvydas vylėsi, kad 12 metų jo augintinis po palaiminimo išgis.
„Šunį kamuoja sąnarių ligos. Galbūt gavęs palaiminimą jis taps sveikesnis“, – sakė šeimininkas.
Šeško Vudžio šeimininkė Inga atvirai sakė, jog augintinį atsinešė norėdama, kad jis ilgai gyventų ir būtų toks linksmas, kaip iki šiol.
Ketvirtus metus organizuojamo renginio sumanytoja, „Kauno senamiesčio draugijos“ vadovė Aistė Grybauskienė sakė, kad renginys tapo tradicine miesto švente visai šeimai, tačiau nepraranda ir sakralumo.
„Nepaisant renginių įvairovės, Šv.Mišios ir gyvūnų palaiminimas išliko pagrindiniu akcentu“, – kalbėjo A.Grybauskienė.
Šv.Pranciškaus, gyvūnų globėjo, dienai skirtas renginys pirmą kartą surengtas 2013 metais. Tuomet aktyviai miesto gyvenimą budinanti Kauno senamiesčio bendruomenė sulaukė kunigo Pauliaus Sauliaus Bytauto vizito.
Iniciatyviems kauniečiams tąkart kunigas priminė legendą apie šv.Pranciškų, kuris suprato gyvūnų kalbą, bendravo su jais ir globojo. Taip pat pasidalino noru Lietuvoje suburti žmones, mylinčius ir globojančius gyvūnus, kaip kad tai daroma visame katalikiškame pasaulyje.
„Kaimyninėje Lenkijoje gyvūnų globos diena yra ypač mėgstama visos šeimos šventė. Minios maldininkų su gyvūnais renkasi drauge, juos laimina vyskupai, vėliau vyksta šventė, kur bendraujama, dalinamasi patirtimi. Pas mus tuo metu nieko nevyko“, – prisiminė A.Grybauskienė.
Renginio metu laiminami buvo ne tik pavienių kauniečių augintiniai. Jame buvo galima išvysti veterinarijos klinikų, veislynų atstovus, pasienio ir policijos kinologus, Lietuvos zoologijos sodo atstovus ir kitas organizacijas, kurių veikla susijusi su gyvūnais.
Be tradicinių klubų ir kilmingų veislynų pristatymų, pirmą kartą renginio teritorijoje buvo sukurta kaimo zona su avimis, ožkomis, vištomis ir kitais gyvūnais, kuriuos galima pamatyti tik kaime pas močiutes.
Šventės metu gyvūnų augintojai galėjo konsultuotis su veterinarijos gydytojais ir kitais specialistais dėl įvairių ligų, alergijų, skiepų, tinkamos mitybos, veisimo ar kitais klausimais.
Taip pat vyko įvairių tarnybų pareigūnų ir šunų pasirodymai.
