Nešini žiurkėnais, jūrų kiaulytėmis, katėmis, vedini šunimis vilniečiai rinkosi į ryto mišias. Kai kurie prieš įžengdami į bažnyčią augintiniams šluostė letenas servetelėmis.
Kiti nedrįso žengti į vidų, nes bažnyčioje pastebėję keturkojų draugų būrį jų augintiniai puldavo sveikintis garsiu lojimu.
Priminė ir apie telefonus rankose
Donata su Forse ir Rasa su Dipu prisipažino, kad šunelius palaiminti neša pirmą kartą. „Gal bus šventesni“, – juokavo vilnietės.
Rasa atnešė katiną Lakį. Prieš kurį laiką jis palindo po automobilio gaubtu ir buvo sužalotas.
„Katinas pasveiko – štai koks gražuolis. O dabar dar bus palaimintas“, – džiaugėsi Rasa.
Į Bernardinų bažnyčią su augintiniais atėjo dizainerė Daiva Urbonavičiūtė ir buvęs energetikos ministras Arvydas Sekmokas.
Mišias aukojęs kunigas Evaldas Darulis siūlė nesistebėti tokia neįprasta gyvūnų palaiminimo procedūra, kartu įspėdamas, kad jeigu kuris augintinis per mišias labai įsismagins, jo vieta bus šventoriuje, kur buvo įrengtas garsiakalbis, per kurį buvo transliuojamos pamaldos.
E.Darulis klausė: jeigu šuo bažnyčioje – nepriimtina, kodėl niekam neužkliūva tikintieji, per mišias iš rankų nepaleidžiantys mobiliųjų telefonų?
Labiausiai stebėjosi užsieniečiai
Vis dėlto užsieniečių ekskursijas toks neįprastas vaizdas maldos namuose stebino. Vienas britas užtvėrė duris ir ketino neįleisti į bažnyčią šunį atsivedusios vilnietės. Tik po ilgo aiškinimo atvykėliui parodžius, kad viduje pilna keturkojų, vyriškis atsiprašė.
Tuo metu lenkė turistė klausinėjo vietos tikinčiųjų, kas čia vyksta. Paaiškinus užsienietė nusistebėjo: „Pas mus Lenkijoje tik automobilius šventina, o šunų – niekada.“
Ukrainietis prisipažino iš pradžių nepatikėjęs, kad čia – maldos namai.
„Maniau, kad ši bažnyčia gal muziejumi ar kokia įstaiga paversta“, – stebėjosi turistas.
Keturkojus laimino šventoriuje
Po mišių gyvūnai šventoriuje buvo pašlakstyti švęstu vandeniu. E.Darulis prisipažino, kad Kretingos vienuolyne kartą ištaręs, jog keturkojus pašventins, o ne palaimins, už tai buvo išbartas.
Gyvūnai buvo laiminami per titulinius atlaidus, kurie Šv.Pranciškaus Asyžiečio (Bernardinų) bažnyčioje vyksta spalio 1–4 dienomis. Šventės metu sekmadienį buvo minima ir Pasaulinė gyvūnijos ir švento Pranciškaus Asyžiečio, gyvūnų globėjo, diena.
O spalio 4-osios, antradienio, vakarą pagal šimtametę tradiciją Bernardinų bažnyčioje svečiuosis ir mišias aukos broliai dominikonai.
Šv.Pranciškaus Asyžiečio (Bernardinų) parapijoje tarnauja broliai pranciškonai.
Šv.Pranciškus Asyžietis (1181–1226) – vienas žinomiausių šventųjų, kuris įkūrė net tris ordinus – Mažesniųjų brolių (pranciškonų), Šv.Klaros neturtėlių seserų ir Pasauliečių pranciškonų. Vilniuje broliai pranciškonai (bernardinai) prie Vilnios įsikūrė 1469 metais čia pakviesti Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Kazimiero Jogailaičio.
Vilniaus Šv.Pranciškaus Asyžiečio (Bernardinų) parapija įkurta 1814 metais vyskupo Jeronimo Stroinovskio. Pirmiausia ji apėmė Užupio priemiestį.
Po 1863 metų sukilimo vienuolynas carinės valdžios buvo uždarytas, vienuoliai išvaryti, o parapija perduota dieceziniams kunigams. Sovietinė valdžia 1949 metais bažnyčią visai uždarė, parapiją perkėlė į Šv.Onos bažnyčią.
Po sovietinės okupacijos 1994 metais į Bernardinų bažnyčios griuvėsius vėl sugrįžo broliai pranciškonai, o 2001-aisiais oficialiai buvo atkurtas Šv.Pranciškaus ir Šv. Bernardino vienuolynas ir istorinė Šv.Pranciškaus Asyžiečio (Bernardinų) parapija.
