Dalią nuo pat mažų dienų traukė visi gyvi padarai, todėl visą gyvenimą jos namuose buvo šunų. Tačiau rimtai kinologija Dalia ėmė domėtis tada, kai įsigijo kilmingą šunį.
„Kartą šunų parodoje pamačiau gražius baltus šunis.
Susidomėjau ir pamilau“, – meilę iš pirmo žvilgsnio prisiminė moteris.
Nuo to laiko Dalios gyvenime samojedai – vieninteliai ir nepakeičiami šunys. Ne veltui samojedų mylėtojai kalba, kad jei nežinai, kas yra laimė, nusipirk samojedą.
Šiuo metu 10 samojedų turinti Dalios šeima gyvena nuosavame name, o šunys turi savo „nuosavą“ namą su „veja“.
„Bet dažnai mūsų lova būna ir jų lova“, – prisipažino veisėja.
Dalia neslėpė – šunų veisimas yra prabangus pomėgis, tačiau jokiu būdu ne verslas.
Mat tikras veisėjas ieško kuo įdomesnių kergimo variantų, o tokia veikla labai dažnai yra nuostolinga.
„Labai džiaugiuosi, kad su šeimos pagalba veisimas yra mano pagrindinė veikla. Turint tokį būrį augintinių reikia skirti daug laiko jų kasdienei priežiūrai.
Tad be šeimos pagalbos ir palaikymo pasiekti gerų rezultatų būtų sunku“, – pasakojo veislyno „Klajoklių šuo“ savininkė D.Mickienė.
Ir štai vienas iš dešimties baltųjų pūkuotukų praėjusį savaitgalį tarptautinės komisijos buvo pripažintas gražiausiu šunimi Lietuvoje ir nurungė net 31 įvairių veislių atstovą.
Jaunas, nė dvejų metų neturintis samojedas Momo yra labai gero charakterio šuo, jau žinantis savo vertę. Momo yra Lietuvos, Latvijos, Estijos, Baltijos, Lenkijos, Čekijos ir Slovakijos jaunimo čempionas.
„Gražiausio šuns titulas yra ilgo ir sunkaus darbo rezultatas. Praėjusiais metais bandėme laimę Lietuvos čempionų čempionate su kitu šunimi – Duniu ir patekome į geriausiųjų ketvertuką.
Su Karetu gavome galimybę atstovauti Lietuvai Baltijos čempionate – čia irgi patekome į ketvertuką. Na, o šiemet gražiausiu šunimi išrinktas Momo ir vėl atstovausime Lietuvai Baltijos čempionate“, – paaiškino samojedų veisėja.
Kilmingi ir nepaprastai gražūs samojedai kaipmat traukia šunų mylėtojų žvilgsnius. Norinčiųjų tokį įsigyti – daugybė, tačiau šie keturkojai skirti ne kiekvienam.
Žmogus, ketinantis įsigyti šios veislės šunį, turi žinoti, kad privalės susitaikyti su gausiu sezoniniu šėrimusi ir turės skirti daug laiko samojedo „baterijoms“ iškrauti.
„Neiškrautas samojedas bus labai nelaimingas ir pradės namų griovimo darbus“, – atviravo veisėja.
Žmonės, norėdami įsigyti samojedą iš Dalios veislyno, turi išlaikyti tam tikrą egzaminą ir įtikinti veisėjus, kad sugebės suteikti augintiniui tai, ko jam reikia: „Mes visada kviečiame žmones, norinčius įsigyti šuniuką, pas save į namus.
Bendraujame ir stebime žmones, darome išvadas, ar jiems tinkama ši veislė.
Taip pat niekada neparduotume žmogui, norinčiam pasipelnyti iš samojedų.“
Kaip paaiškėjo, Dalios šunys yra ne tik gražūs, bet turi ir gydomųjų galių. Keletas veislyno „Klajokių šuo“ yra naudojami kaniterapijai.
„Mūsų kaniterapijos pažiba – Dunis. Pagrindinis kaniterapijos poveikis ir tikslas yra suteikti gerų emocijų.
Tad su Duniu lankomės Kauno klinikų vaikų ir suaugusiųjų onkologijos skyriuose, vaikų gerovės centre „Pastogė“, Muniškių globos namuose, Pagynės vaikų globos namuose, Abromiškių reabilitacijos ligoninėje, Kėdainių darželyje-lopšelyje „Dobiliukas“, Kauno „Arkos“ bendruomenėje ir kitose vietose“, – vardijo samojedų veisėja ir augintoja.
Dėl išvaizdos įgavo karališkąjį statusą
Samojedai – šunys, kuriuos nuo seno augino Sibiro klajoklių gentys: nencai, encai, nganasanai ir selkupai. Pagal DNR analizės duomenis, samojedų veislė yra viena seniausių.
Samojedų šunų paskirtis buvo įvairi: jie ir padėjo medžioti, ir ganyti elnius, netgi šaltomis naktimis šildė žmones ir ypač vaikus.
XVII–XVIII a. rusai pradėjo tyrinėti Sibirą. Tuomet pirmą kartą buvo pastebėti ir įvertinti samojedų šunys.
Dėl savo įspūdingos išvaizdos jie buvo pastebėti caro šeimos ir būdavo dovanojami kaip labai ypatinga dovana Europos kilmingiesiems. Veislė net įgavo karališkąjį statusą ir buvo labai saugoma nuo pašaliečių.
Samojedai yra aktyvūs ir gyvenimu besidžiaugiantys šunys, todėl ir jų šeimininkai turi būti tokie. Su vaikais samojedai sutaria puikiai, nes ir patys yra kaip maži vaikai.
Samojedas nėra tarnybinis šuo. Jis turi savo nuomonę, todėl reikia mokėti jį sudominti ir tada jis yra lengvai dresuojamas.
Samojedai gyvena vidutiniškai apie 12 metų. Kadangi jie yra gamtos vaikai, didelių sveikatos problemų neturi.
Samojedų priežiūra nėra labai lengva. Būtina prižiūrėti kailį, pasirūpinti fiziniu aktyvumu, turėti daug kantrybės, nes prikrečia daug išdaigų. Tačiau jų charakteris ir šypsena atperka viską.
Vasarą samojedams būna karšta kaip ir žmonėms, bet kai lauke 25 laipsniai šalčio, jie jaučiausi geriausiai.
