Esą augintinio įkaitais tapo visa šeima – šeimininkas gyvūno į rankas paimti negali, vaikų prie katino neprileidžia.
Maža to, pardavėjai katino atgal nepriima, o policija ir aplinkosaugininkai vyro skundus ignoruoja.
Vilnietis Donatas bando iš spintos iškrapštyti katiną Lumo – augintinį vyras įsigijo prieš pusmetį, bet dar nė karto nelaikė rankose. Sako, gyvūno bijo.
Nusipirko agresyvų katiną
Donatas pasakoja ieškojęs bengališkojo katino. Patikusį gyvūną radęs pas veisėjus Neveronyse, Kauno rajone.
Už katiną sumokėjęs 3 tūkstančius eurų.
„Man į lauką buvo išneštas į boxą (dėžę – Red.) didelį katinas, norėjau pažiūrėt, bet neleido.
Nes ale gali pabėgt lauke ir panašiai. Jau pačioj mašinoj išsiaiškinau, kad katė ne ta, kurią pirkau.
Važiavau atgal, jai skambinau, bet jinai man pagrasino, kad iškvies policiją, jei aš įvažiuosiu į jos kiemą“, – pirmąją pažintį su įsigytu katinu prisiminė vilnietis.
Nusipirko be dokumentų ir senesnį
Vyras sako negavęs ir katino dokumentų, kuriuos pardavėjai žadėjo atiduoti vėliau. Esą buvo apgautas ir dėl gyvūno amžiaus.
Katiną vilniečiui pardavę veislyno savininkai sako, kad bengališkų kačių net neveisia.
Esą Lumo – jų pačių buvęs augintinis. Po skyrybų sutuoktiniai nusprendė gyvūną parduoti.
„Jis žinojo, ką perka, jis patikrino, ką perka. Tai nebuvo katė maišė. Niekas nuo jo nieko neslėpė. Aš nesumelavau, bet aš suklydau, taip, su amžiumi aš suklydau.
Aš turiu žinutes, kur jam sakau, kad šis gyvūnas neturi dokumentų“, – „Lietuvos ryto“ televizijai sakė katino pardavėja.
Policija tyrimą nutraukė
Negalėdamas gyvūno grąžinti gražiuoju, Donatas kreipėsi į policiją, vėliau į prokurorus, tačiau tyrimas buvo nutrauktas.
„Gegužės 17 d. priimtas sprendimas nepradėti ikiteisminio tyrimo, atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.
Šiuo metu Kauno apygardos prokuratūros prokuroras tikrina šį atsisakymą ir jo teisėtumą.
Situaciją dėl katino pirkimo gali aiškintis Vartotojų teisių apsaugos tarnyba, jeigu sulauks skundo“, – sakė Kauno prokuratūros atstovė Izabelė Bočkienė.
„Kiekviena veislė turi būdingus bruožus. Tam tikrų veislių gyvūnai ir turi charakterį ne švelnų, ne meilų, nemėgsta būti glaudžiami.
Kiekvienu atveju tokios aplinkybės yra nustatinėjamos atskirai. Negalima iš anksto preziumuoti, kad tas gyvūnas yra ar nėra tam tikros veislės.
Tas faktas nustatinėjamas tyrimo metu“, – sakė Vartojimo prekių skyriaus vedėja Rasa Pupienienė.
Kol nenustatyta kas šioje istorijoje teisus, katinas Lumo kambaryje šeimininkauja vienas. Nejaukiai namuose jaučiasi ir Špicas Mimoza.
Anot šeimininkų, namuose šuo laisvai lakstyti gali tik tada, kai katinas guli aukštai spintoje.
„Valgo visokias vištienos šlauneles, mažus viščiukus, žiurkes. Jam va taip va duodi, jis urzgia ir plėšia.
Seniau buvo pusės kambario voljeras, jei matosi skylės. Viskas buvo užtverta, nes labai bijojau aš jos“, – pasakojo vilnietis Donatas.
Laukinių gyvūnų kontrabanda gaji
Gyvūnų teisių sergėtojai sako, kad Lietuvoje laukinių gyvūnų kontrabanda sunkiai kontroliuojama.
„Lietuvoje laisvai galima nusipirkti ir lūšį ir tigrą, ir meškiuką, nežinau kodėl, mūsų valstybinės tarnybos miega.
Man kelia didelį nerimą, kad žmonės, įsigiję tokius gyvūnus gali juos išmesti į gatvę, į mišką, o jei jie mišrintųsi su mūsų pusiau laukinėm, pusiau naminėm katėm, pridarytų daug bėdos“, – sakė „Nuaro“ vadovė Jurgita Gustaitienė.
Tirs katino veislę
Vartotojų teisių sergėtojai sako per metus dėl gyvūnų sulaukiantys 3-4 skundų.
