Šie šunys į Šiaurės Ameriką buvo atvežti iš Sibiro kartu su Eskimų šunimi. Dabar Grenlandijoje tokių šunų yra apie 15 000, o mūsų kaime turime virš 90. Atrodo daug, tiesa? Bet deja, taip nėra, nes šie šunys nėra tokie ilgaamžiai. Šie žmogaus pagalbininkai čia naudingi inuitams medžiojant poliarines meškas, ruonius, šiaurinius elnius bei avijaučius. O kartais ir pasiekti vieną ar kitą tašką. Grenlandijos šunys yra itin vertinami už savo greitį, ištvermę bei jėgą. Ir tikrai jie tokie, tik prie viso to man jie stipriai primena vilkus.
Kangerlussuaq įkurdinti jie šiek tiek už miestelio, kad nekeltų tokio didelio triukšmo. Nežinau ar žinojote ar ne, bet Grenlandijos šunys neloja. Jie – kaukia, todėl yra manoma, kad seniai seniai jie kryžminosi su laukiniais vilkais. Būtent dėl šios priežasties, juos ir buvo nuspręsta iškeldinti, nes niekas miestelyje nesugebėdavo ramiai išsimiegoti. Taip pat tokių šunų laikymui Grenlandijoje yra nustatomos pakankamai griežtos taisyklės. Kiekvienas savininkas turi pastatyti didžiulį aptvarą, kiekvieną šunį pririšti grandine ir būtinai prie būdos.
Tiesa, šuniuko gimimas vietiniams yra didžiulė šventė! Ypač tiems, kurie turi vos kelis, nes tam, kad sudarytum kinkinį keletos jų neužtenka, o ir šuniukų ne visuomet būna. Beje, kaip ir suaugę, taip ir šuniukai sulaukę vos 6 mėnesių, turi būti ne tik pririšti prie būdos, bet ir nedelsiant pradedami treniruoti, nes tam reikia ne tik galybės laiko, bet ir kantrybės.
Kad ir kaip keistai skambėtų, turėti naudojamų Grenlandiškų šunų čia – retenybė ir vertybė, nes įsigyti tokį šunį net vietiniams (vieniems iš kitų) yra praktiškai neįmanoma. Yra ne tik nusidriekusi keliolikos metų eilė, bet ir kaina beprotiškai didelė. Jau net nekalbu apie tokio šuns išsivežimą iš Grenlandijos, nes tam reikia ne tik daugybės leidimų, bet ir dokumentų įrodančių, kad sugebėsi pasirūpinti tokio tipo darbiniu šunimi, bet ir kur, bei kaip jį laikysi.
Mes – dažnai užsukame pas mūsų kaimo šunis. Bendraujame su juos laikančiais vietiniais ir klausinėjame apie jų priežiūrą, nes baisiai smalsu išgirsti istorijas iš pirmų lūpų. Tuo pačiu, žinoma, pažaidžiame su draugiškesniais ir visuomet paniurkome mažuosius, nes nežinau ar Jūs esate šunų gerbėjai, bet mums sunkiai sekasi atsispirti tiems pūkų kamuoliukams. Matyt dėl to vis grįžtame ir grįžtame ten ir niekada nebūna gana…
