Smagią gyvūnų ir jų šeimininkų eiseną švytinčiose Turgaus gatvės ir Teatro aikštės erdvėse sveikino šimtai uostamiesčio gyventojų ir svečių.
Senamiestyje – linksmas paradas
Gyvūnų globos namų „Linksmosios pėdutės“ darbuotojai šunų augintojus klaipėdiečius jau ketvirtą kartą pakvietė atvykti į Šviesų festivalį su augintiniais. Šį kartą į jų raginimą atsiliepė kaip niekada daug žmonių.
Pirmąjį festivalio vakarą senamiestyje susirinko apie šimtas gyvūnų mylėtojų. Visų šventėje dalyvavusių jų keturkojų augintinių skaičius tiksliai nežinojo ir organizatoriai – kai kurie žmonės atvyko su keliais šunimis.
Žiburiuojanti gyvūnų ir jų šeimininkų eisena iš Teatro aikštės nusidriekė pagrindine Šviesų festivalio arena – žiūrovų užtvindyta, spalvingomis iliuminacijomis žybsinčią Turgaus gatve.
Parado dalyviai, vedini favoritų, – tarnybinio belgų aviganio ir jo šeimininko policijos kinologo - nešė plakatus su užrašais, atspindinčiais jų augintinių būdo savybes, pomėgius, netgi krečiamas išdaigas.
Laureatams – duonos kepalai
Kirtusi Biržos tiltą eisena Danės rantine per kitą Pilies tiltą sugrįžo atgal į Teatro aikštę, kur pagerbti dailiausi, didžiausi, mažiausi, išradingiausiai iliuminuoti keturkojų eisenos dalyviai.
Komisija įvertino net šunų uodegas. Užkopę ant garbės pakylos laureatai ir jų šeimininkai buvo apdovanoti ne tik festivalio diplomais, bet ir skanėstais – lietuviškos ruginės duonos kepalais.
Maždaug pusė šventėje dalyvavusių keturkojų – Klaipėdos gyvūnų globos namų „Linksmosios pėdutės“ augintiniai, atvesdinti į Šviesų festivalį šios įstaigos darbuotojų ir savanorių. Šiuose namuose laikoma apie septyniasdešimt beglobių šunų.
Smagaus renginio organizatoriai tikisi, jog po tokio jų triumfo Šviesų festivalyje atsiras žmonių, norinčių pasiimti gyvūnus iš globos namų ir auginti juos savo namuose.
Festivalio pažiba - samojedai
Šviesų festivalio parade dalyvavo Vidurinės Azijos ir belgų aviganiai, taksai, šnauceriai, pudeliai, stafordšyro terjerai, čihuachua, kitų veislių šunys, būta nemažai mišrūnų.
Bene daugiausiai žiūrovų simpatijų pelnė šeimininkų į paradą atvesdinti net penki samojedų veislės šunys gražuoliai, vadinami labiausiai besišypsančiais ir laimingiausiais pasaulyje keturkojais.
Išskirtinių reikalavimų parade dalyvaujančių gyvūnų šeimininkams nėra. Jie geriausiai pažįsta savo augintinius, todėl patys turi nuspręsti, kokius šunis galima atsivesti.
Keturkojai – viskuo patenkinti
Gyvūnus viešose vietose labiausiai gąsdina fejerverkų, šnypščiančių ir sproginėjančių petardų garsai, bet Šviesų festivalyje jų niekas nelaido. Tai rami, netgi šiek melancholiška žiemos šventė.
Jokių incidentų gatvėse nebuvo - keturkojų parado dalyviai, tarsi viską suprasdami, meiliai glaustėsi prie kojų savo šeimininkams, žvelgė jiems į akis, leidosi glostomi vaikų ir beveik nelojo.
Išauklėti gyvūnai viešosiose erdvėse elgėsi netgi drausmingiau nei kai kurie įsilinksminę festivalio svečiai – jie niršo, jog senamiestyje tris vakarus, kol vyko šventė, buvo uždrausta prekiauti alkoholiu stiklo taroje.
„Mirgančios šviesos šunų neerzina. Pirmą kartą dalyvaujantiems keturkojų parade žmonėms patariame savo augintinių neapkrauti baterijomis, tviskančių papuošalų girliandomis“, – kalbėjo viešosios įstaigos “Linksmosios pėdutės“ vadovė – Klaipėdos dramos teatro aktorė Simona Šakinytė.
Žibančios eisenos – progamos vinis
Žibančios keturkojų eisenos - šviesų festivalių uostamiestyje vinis. Spalvingą ir įdomų renginį su viešosios įstaigos „Klaipėdos šventės“ darbuotoju Karoliu Pronckumi prieš ketverius metus sumaniusi S.Šakinytė negirdėjo, kad panašūs gyvūnų paradai vyktų kur nors kitur.
Samojedų ir kitų garsesnių veislių šunų augintojai per Kalėdas ir kitokias masines šventes su savo augintiniais kartais susirenka viešose vietose, bet naktiniuose šviesų festivaliuose nedalyvauja.
„Ko gero, mes vieninteliai pasaulyje organizuojame tokias eisenas. Kas žino, gal atsiras daugiau pasekėjų“, – šypsojosi entuziazmo ir idėjų nestokojanti „Linksmųjų pėdučių“ vadovė S.Šakinytė.
