Pagal įstatymo projektą dėl „visuomenės teisių apsaugos nuo pavojingų ir kenksmingų gyvūnų“, kurį lapkričio 17 d. parengė griežtos linijos konservatyvūs įstatymų leidėjai, iraniečiams bus uždrausta turėti, veisti ir įvežti šunis, kates, triušius ir kitus įprastus augintinius.
Priėmus įstatymą, taip pat būtų uždrausta laikyti „laukinius gyvūnus“, tokius kaip gyvates, driežus, krokodilus, peles, bezdžiones, asilus ir vėžlius. Pažeidėjams būtų taikomos griežtos bausmės.
Vyresnysis Irano veterinarijos gydytojų draugijos narys Payam Mohebi, šaipėsi iš idėjos, kad toks įvairus gyvūnų sąrašas yra sujungiamas.
„Tikrai, mano, kaip veterinaro, požiūriu, triušis, pelė, krokodilas, šuo, katė ir vėžlys negali būti priskirti tai pačiai pavojingumo kategorijai“, – sakė jis RFE/RL radijo stotyje „Farda“.
Nešvarus – ne islamiškas
Valdžios institucijos pastaraisiais metais bandė įvesti panašius apribojimus naminiams gyvūnams, nes šunų ir kitų naminių gyvūnėlių nuosavybė tapo populiaresnė, nepaisant dvasininkų argumentų, kad jų laikymas namuose yra nehigieniškas ir ne islamiškas. Atvejai, kai žmones užpuolė valkataujantys šunys, taip pat paskatino raginimus taikyti apribojimus.
Tačiau nors ankstesni bandymai apriboti naminių gyvūnėlių nuosavybę taikant vietinius draudimus vedžioti ir vežioti šunis iš esmės žlugo arba sulaukė pasipriešinimo, naujausias pasiūlymas būtų taikomas visoje šalyje. Priimti jį tapo įmanoma, kai griežtosios linijos šalininkai padidino savo įtaką po ultrakonservatyvaus prezidento Ebrahimo Raisi rinkimų birželį.
Siūlomą teisės aktą parengė 75 griežto įstatymo šalininkai, turintys 290 vietų parlamente.
Už šį nusižengimą žmonėms grėstų nuo 1100 iki 3500 eurų baudos bei gyvūnų konfiskavimas. Taip pat, teisėsauga būtų įpareigota nagrinėti kaimynų skundus dėl pažeidimų.
Siūlomos galiojančio Baudžiamojo kodekso pataisos taip pat neleistų iraniečiams vedžioti lauke savo auginintių, o sučiuptiems juos vežant grėstų baudos ir transporto priemonių konfiskavimas.
Įstatymo išimtys numatomos tiems žmonėms, kuriems reikia šunų pragyvenimui arba nuosavybei saugoti, tačiau tik gavus vietos savivaldybių ir provincijų komitetų, sudarytų iš teisėsaugos, sveikatos departamentų, veterinarų asociacijų ir vyriausybės narių, sutikimą.
Taip pat gyvūnus būtų leista laikyti mokslinių tyrimų tikslais organizacijoms, įskaitant universitetus ir laboratorijas.
„Šiam įstatymui nebuvo panaudota jokia mokslinė ekspertizė. Nebuvo konsultacijų su Irano veterinarijos gydytojų draugija. Abejoju, ar buvo kreiptasi į veterinarą.“ – sakė Mohebi.
Kada siūlomas teisės aktas bus svarstomas, nežinoma.
„Vakarų ištvirkimas“, sukeliantis „baimę ir paniką“
Irane nuo 1979 m. islamo revoliucijos šunų nuosavybė buvo labai aktuali problema, o institucija laikė šią praktiką „moraliai iškreipta“ ir Vakarų įtakos ženklu. Tačiau pastaraisiais metais šunų turėjimas tapo populiaresnis, ypač tarp jaunų žmonių ir pasiturinčių žmonių, kurie savo šunis laiko statuso simboliu.
Ši tendencija padidino griežtų pažiūrų šalininkų pyktį, ypač Teherane, kur miesto valdžia šią vasarą po konservatorių spaudimo uždraudė šunims lankytis miesto parkuose ir gatvėse. Sostinės kelių policijos viršininkas Mohammadas Hosseinas Hamidi liepą taip pat paskelbė, kad pareigūnai imsis griežtų priemonių prieš transporto priemonėse esančius šunis, sakydamas, kad jie blaško vairuotojų dėmesį. Visuomenė turėtų „bandyti įtvirtinti islamišką gyvenimo būdą“, – aiškino jis ir pridūrė, kad „šunų veisimas sukelia baimę ir paniką“ visuomenėje.
Aukšto rango pareigūnai taip pat pasisakė, o vyriausiasis prokuroras Mohammadas Jafaras Montazeris teigė, kad Irano kultūra turėtų prieštarauti tam, ką jis apibūdino kaip „išsigimusią Vakarų kultūrą“, įskaitant meilę šunims. Šuo islame vadindamas „nešvariu gyvūnu“. Politikas sakė, kad jie „neturėtų būti musulmonų gyvenimo dalimi“.
2014 m. įstatymų leidėjai pasiūlė teisės aktą, pagal kurį žmonės, viešai vedžiojantys savo šunis, būtų baudžiami 74 rykštės kirčiais, gyvūno konfiskavimu ir didesne nei 3300 eurų bauda. Tačiau įstatymas priimtas nebuvo.
Įstatymo projektas taip pat buvo skirtas beždžionėms ir paragino konfiskuotus gyvūnus perkelti į „zoologijos sodą, mišką ar dykumą“, o „šunų vedžiojimo propagavimą“ žiniasklaidoje laikyti nusikaltimu.
Dabartiniame teisės akto projekte neužsimenama, kas gali nutikti gyvūnams, tačiau ankstesnis valdžios elgesys su beglobiais gyvūnais sukėlė piliečių ir gyvūnų teisių gynėjų pasipiktinimą. Žiniasklaidoje paskelbti žiauraus elgesio su gyvūnais pavyzdžiai, įskaitant vieną, kuriame Teherano priemiestyje matomi beglobiai šunys mirštantys iš agonijos po to, kai jiems buvo suleistos nežinomos medžiagos. Tai paskatino protestus Irano miestuose.
Birželio mėnesį buvo priimti įstatymai draudžiantys gyvūnų kankinimą.
Parengta pagal rferl.org
