Elžbietos II meilė su savo kultiniais korgiais prasidėjo dar 1993 m., kai jos tėvas parsivedė vieną iš šios veislės gyvūnų į namus. Tačiau jos susižavėjimas, kaip pranešama, sukėlė tam tikrą įtampą tarp jos ir vyro Philipo, kuris, kaip teigiama, „nekentė“ linksmų šuniukų, bet vis tiek leido karalienei užpildyti jais savo namus.
Kitai karališkajai porai panašios problemos taip paprastai išspręsti nepavyko, dėl šuns kilus nesutarimų, jis netgi buvo atiduotas prižiūrėti padėjėjui. Karolio III ir princesės Dianos santykiai buvo įtempti, o tuometinio princo senas geltonas labradoras Harvis buvo ginčų šaltinis.
Karališkoji biografė Penny Junor teigė, kad Karolis galiausiai šunį atidavė savo padėjėjui, bandydamas „nuraminti beviltiškai nelaimingą Dianą“.
„Jis net atidavė savo ištikimą seną labradorą Harvėjų, nes Diana manė, kad jis smirdi“, – teigia biografė.
Karališkosios knygos autorė Sally Bedell Smith antrina šiai nuomonei ir rašo: „Diana taip primygtinai reikalavo atsikratyti Harvio, kad jis buvo išsiųstas gyventi pas vieną iš Karolio padėjėjų.“
Pora, susituokusi 1981 m., galiausiai išsiskyrė 1996 m. rugpjūtį po audringo bendro gyvenimo. Prieš pat ankstyvą Dianos mirtį 1997 m. jos liokajus atskleidė, kad princesė planavo priglausti auksaspalvį labradorą.
Pasisakydamas „Instagram“, liokajus Paulas Burellas sakė: „Tai buvo labai svarbus žingsnis į priekį: vaikystėje princesė turėjo daug naminių gyvūnėlių ir labai troško turėti šunį. Paskutinę jos gyvenimo vasarą ji planavo įsigyti auksinį labradorą, tačiau tam nebuvo lemta įvykti.“
Parengta pagal mylondon.news
