Įžengus į senamiestį akis užklius ne už įspūdingo 1602 m. baroko stiliaus bokšto su laikrodžiu ar Veneciją primenančios pagrindinės aikštės, nusėtos kavinėmis. Tai nebus San Džovani pilis, kurios bokštas stiebiasi aukštai ir matomas iš toli, ar net aukščiau plytinčias tvirtas kalkakmenio uolas ir Lovčeno kalno kylančio už jų.
Ne, pirmas dalykas, kurį pastebėsite Kotore, yra visos katės. Šiek tiek tiksliau – šimtai. Rainės vaikščioja tarp viduramžių senamiesčio muziejų, parduotuvių, barų ir restoranų labirinto, o daugybėje gatvių kampų galima rasti dubenėlių su sausu ėdalu, prie kurių būriuojasi gerai įmitę katinai.
Taip yra todėl, kad čia, Kotore – vienoje populiariausių ir vaizdingiausių Juodkalnijos vietų – katės atneša jums sėkmę. Arba, kaip sako Oksana Troshina, Kotoro gyventoja ir „Kotoro kačtės“ – pirmosios kačių tematikos suvenyrų parduotuvės, kuri senamiestyje duris atvėrė 2012 m., savininkė.
Praėjo daugiau nei 10 metų ir jos pavyzdžiu pasekė daugiau verslininkų. Mieste taip pat veikia specialus kačių muziejus, kuriame teigiama, kad jie maitina kačių populiaciją iš savo pelno. Tai vienas iš daugelio būdų, kaip katės gauna maistą Kotore, o gyventojų bendruomenė dalijasi atsakomybe – ypač šaltesniais žiemos mėnesiais, kai katės kviečiamos į namus, pasakoja Oksana.
„Katės yra sėkmės ženklas, – priduria ji. – Daugelis senų žmonių Kotore sakys, kad jie visada mylėjo kates. Net prieš daugelį metų, gal XX amžiaus viduryje, visų jų durys buvo specialiai pritaikyti katėms, kad šios viešnios visada galėtų įeiti į namus“.
Teorijos, kaip ši manija išsivystė, yra diskutuotina. Išgyvenę karus, apgultis ir žemės drebėjimus, įskaitant tą, kuris Kotorą nusiaubė prieš 44 metus balandį, kai kurie mano, kad katės padėjo išgelbėti miestą bėgant metams.
Kiti sako, kad laimės talismanus (kates) į Kotorą atplukdę jūreiviai, kurie prišvartuodavo savo kačių pilnus laivus Kotoro įlankoje per Austrijos ir Vengrijos karinio jūrų laivyno sukilimą 1918 m., žinomą kaip „Katoro maištas“. Kotoras istoriškai buvo žinomas kaip itališkas Katoras (Catoro) dar nuo tada, kai miestas kažkada buvo Venecijos valdžioje.
„Kotorą pastatė Venecijos Respublika, o Venecijos Respublikos simbolis yra liūtas, todėl jie visada buvo gerbiami“, – priduria Oksana, turėdama omenyje Venecijos globėją – Šventojo Morkaus liūtą.
Labdaros Kotoro katėms organizacija taip pat padeda šerti ir gydyti beglobes kates. 2018 m. atvykusių turistų grupės įsteigta organizacija pradėjo sterilizavimo ir kastravimo programą, siekdama sumažinti beglobių kačių perteklių. 2022 m. jie užsiregistravo kaip Juodkalnijos labdaros organizacija ir nuo įkūrimo surinko lėšų 8 862 katėms sterilizuoti ar kastruoti (2023 m. balandžio mėn. duomenimis).
„Labai svarbu, kad benamių kačių populiacija būtų tokio lygio, kad jos galėtų išsaugoti gerą sveikatą, turėti pakankamai maisto ir medicininių išteklių, kad gyventų ilgiau, – sako labdaros Kotoro katėms organizacijos atstovas. – Nekontroliuojama kačių populiacija yra jautresnė ligoms, o maisto ištekliai gali būti per menki.“
Tie, kurie trokšta ištirti visa kita, ką gali pasiūlyti Kotoras, taip pat nenusivils. Į senamiestį patenkama pro nuostabius rožinės spalvos akmeninius jūros vartus, kurie yra platesnio Venecijos įtvirtinimo, datuojamo dar XII a. Tai apima San Džovani pilį, kuri yra 280 m virš jūros lygio, kalno viršūnėje, su vaizdu į senamiestį. Pasivaikščiokite, kad pasigrožėtumėte Kotoro karališko mėlio ir turkio spalvos įlanka.
Tai neištyrinėta vietinio maisto ir vyno vieta. Daugumoje restoranų gausu naminių produktų ir šviežių jūros gėrybių, kurios kasdien sugaunamos apylinkės pakrantėse. Išbandykite jų tradicinius česnakais įdarytus kalmarus, patiekiamus su šveicariškais lapiniais burokėliais ir bulvėmis bei buteliu naminio raudono vyno. Regionas geriausiai žinomas dėl savo „Vranac“ vynuogių veislės, iš kurios gaminami intensyvūs ir rubino atspalvio vynai.
Galite pasivaikščioti tarp prekystalių, esančių prie įėjimo į senamiestį, ir sudalyvauti kai kurių siūlomų rūkytos, sūdytos mėsos ir sodraus sūrio degustacijose. Tikėtina, kad bus parduodami ir meduje konservuoti džiovinti vaisiai ir riešutai bei naminė graikinių riešutų ar vyšnių rakija buteliais.
Svarbu istorijos mėgėjams: Kotoro senamiestis taip pat turi dvigubą UNESCO pasaulio paveldo statusą (tiek gamtos, tiek kultūrinio-istorinio Kotoro regiono, XVI–XVII a. Venecijos gynybos darbų dalis) ir yra vienas geriausiai išlikusių viduramžių senamiesčių tarp miestų prie Adrijos jūroje. Visa tai svarbu, nes miestas smarkiai nukentėjo per 1979 m. žemės drebėjimą, aiškina architektė ir vietinio maisto ekspertė Vlasta Mandic, kuri rengia maisto turus regione ir padėjo atkurti senamiestį.
„Baigusi mokslus grįžau į Kotorą. Tai buvo po 1979 m., iškart po didelio žemės drebėjimo, – sako ji. – Dirbau restauruojant senąjį Kotorą, kuris vėliau tapo UNESCO kultūros paveldo dalimi. Mano specialybė buvo senų akmeninių pastatų rekonstrukcija ir pritaikymas, taip pat [kai kurių] interjero ir eksterjero atkūrimas bei sodo auginimo ir tvarkymo menas.
Ji taip pat yra kačių mylėtoja, žinoma, kalbėdama apie tai, kaip miesto gyventojai teikia laimę katėms, „gyvenančioms kartu šimtmečius“. Be jokios abejonės, nors UNESCO statusas saugos miesto išsaugojimą daugelį metų į priekį, Kotoro katės taip pat bus po ranka, kad atneštų savo laimę ir akylai stebėtų jo senovines gatves.
Parengta pagal independent.co.uk.
