Šuniuką rado visiškai sušalusį ir beveik nejudantį, sunkiai kvėpuojantį, kuris, kaip matėsi pagal sniego žymes, nuo kelio iki namų tiesiog šliaužė, nes negalėjo valdyti galinių kojų.
Atvežus į kliniką, šuniukas labai sunkiai kvėpavo, iš nosies bėgo kraujas, jam iš karto buvo atlikti tyrimai.
Diagnozės leidžia susigriebti už galvos... Lūžusi nosies pertvara, diafragmos išvarža, vidaus organai krūtinės ląstoje spaudžia širdį, gyvūnas negali kvėpuoti. Lūžęs stuburas, nutraukti raiščiai ir lūžę dubens kaulai...
„Tą akimirką buvo tyla ir tarp šeimininkų ir tarp gydytojų. Galvoje sukosi daug minčių, tiek problemų, patirta trauma tokia sunki, todėl reiks daug operacijų, daug laiko ir gal viskas mums nepasiseks... Bet neleidi sau taip galvoti, juk tai gyvybė, kuri nori gyventi. Šeimininkams tokios operacijos ir šis gydymas būtų labai brangus, o galimybių, pripažinkime, ne visi jas turime, bet ar gyvybę galima skaičiuoti pinigais?“, – prisiminė sunkias akimirkas veterinaras.
Netrukus buvo priimtas sprendimas, pakeitęs Spurgos likimą.
„Su šeimininkais nutarėme – darome ir einame mažais žingsniukais, vienas po kito ir matysime kaip bus, nes gali ir nepavykti net pirmoji operacija. Po krūtinės operacijos būklę pavyko stabilizuoti per 14 dienų, tada laukė traumatologinės operacijos, kurios finansiškai tikrai buvo brangios ir tokiomis akimirkomis galvoji juk Lietuvoje yra daug gerų žmonių, o jeigu man paprašyti prisidėti nors keliais eurais...“, – prisimena veterinaras P. Morkūnas.
„Kadangi turiu įkūręs savo vardo paramos fondą „Pauliaus Morkūno veterinarijos paramos fondas“ užteko įdėti visą informaciją apie Spurgos istoriją ir vos per 12 valandų buvo paaukoti 2145 eurai. Pamačius skaičius, supratau, kad mes, lietuviai, esame be galo mylintys ir užjaučiantys. O stebuklus kuriame mes visi ir, manau, skirtas kiekvienas euras buvo ne tik pinigėlis, bet ir dalelė tikėjimo bei vilties, kuri mums suteikė jėgų stengtis ir judėti pirmyn. Nuoširdžiai tikiu, kad Spurga pasveiks ir vėl galės gyventi nuostabų gyvenimą“, – gerėjančia pacientės būkle ir būsima ateitimi džiaugėsi P. Morkūnas.
