Kauno rajono savivaldybėje antrus metus buvo paminėta Pasaulinė gyvūnų globos diena.
Darbuotojai į darbą atsivedė ar atsinešė savo augintinius, tad kelias valandas galėjo atitrūkti nuo rūpesčių ir džiaugtis maloniomis emocijomis.
Po koridorius draugiškai šmirinėjo šunys, o daugiausia dėmesio sulaukė barzdotasis driežas ir gyvalazdė.
Iš pradžių vabzdžio bijojo
Gyvalazdę kolegoms rodė ir apie ją pasakojo Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius Mantas Rikteris. Jis sakė, kad šį vabzdį gavo dovanų.
„Gyvalazdė panaši į medžių šakas. Tai žaismingas ir judrus augintinis, todėl ją laikau pridengtame terariume.
Jokios ypatingos priežiūros šiam augintiniui nereikia. Vabzdį tik kartą per savaitę pašeriu žaliais lapais, jis mėgsta aviečių, ąžuolų lapus“, – pasakojo M.Rikteris.
Savivaldybės darbuotojai labai domėjosi gyvalazde, kai kurie iš pradžių jos bijojo, bet paskui įsitikino, kad vabzdys taikus.
Driežas – visai ne šaltas
Daugeliui buvo smalsu paglostyti ir barzdotąjį driežą. Jį atsinešė Infrastruktūros plėtros skyriaus vyriausioji specialistė Neringa Jonelienė.
„Auginame šunį, katę, bet vaikai norėjo dar kokio nors gyvūno, tad išsirinkome driežą.
Jam reikia specialių sąlygų – terariumo, apšvietimo, šildymo. Taip pat tenka pirkti gyvus svirplius, kuriais driežas minta“, – pasakojo N.Jonelienė.
Moteris sakė, kad daugelis kolegų jos augintinį norėjo paglostyti ir nustebdavo, jog driežas ne šaltas ir slidus, o šiltas ir nesikandžiojo.
„Kai kurie kolegos, daugiau sužinoję apie tokį augintinį, sakė, kad ir patys driežo norėtų.
Tokie renginiai, kai į darbą galime atsinešti ar atsivesti savo augintinius, labai reikalingi. Daugiau sužinome ir apie gyvūnus, ir nuotaika praskaidrėja, užlieja geros emocijos“, – mintimis dalijosi N.Jonelienė.
Šuo sutiko pernykštį draugą
Viešųjų ir tarptautinių ryšių skyriaus vyriausioji specialistė Vilija Vaičiūnė savo pudelį Bobą į savivaldybę atsivedė jau antrą kartą.
„Kai ryte jį paraginau šokti į automobilį, Bobas labai apsidžiaugė. Savivaldybėje jis sutiko kitą šunį – draugą, su kuriuo susipažino pernai tokio pat renginio metu“, – pasakojo V.Vaičiūnė.
Moteris sakė norėjusi augintinio, kurio kailis nekeltų alergijos žmonėms, nesišertų, neturėtų nemalonaus kvapo.
Kaip tik toks ir yra jos pudelis, dėl savo dydžio dar vadinamas žaisliniu pudeliu.
Šunelis mėgsta dūkti, o ėda žuvį, taip pat morkas, agurkus, arbūzą. Mėsa jis visai nesidomi.
„Galimybė kartą per metus atsivesti savo augintinius į darbą – puiki idėja.
Visi patiriame gerų emocijų, visi gyvūnus nori paglostyti, su jais pažaisti.
O gyvūnai džiaugiasi, kad gali būti su savo šeimininkais“, – kalbėjo V.Vaičiūnė.
Į darbą atsiveda retkarčiais
O Kauno miesto savivaldybėje toks renginys vyko tik 2015 metais. Vėliau iniciatyvų į darbą ateiti su gyvūnais nebuvo.
Vis dėlto Ryšių su visuomene skyriaus vedėjas Arnoldas Bukelis sakė, kad kartais darbuotojai gyvūnus į darbą atsiveda.
Taip nutinka, jei po apsilankymo pas veterinarijos gydytoją augintinio negalima palikti vieno, – jis kelias valandas praleidžia su šeimininku jo darbe.