Šuns diena sukvietė keturkojų mylėtojus: su augintiniais atvyko ir R. Mikelkevičiūtė, ir I. Šimonytė

Šuns dieną augintinius tampa įprasta vestis į darbovietes, dalyvauti šunų šeimininkų susitikimuose, eitynėse – Sapiegų parke šią dieną rinkosi specialistai, organizacijos ir šunų šeimininkai, kad per bendras veiklas ir edukacijas primintų, kokia atsakomybė – įsigyti ir pasirūpinti keturkoju šeimos nariu.

Pasidaryti asmenukę su Berno zenenhundais Šuns dieną šiemet pasiūlė jų šeimininkė Rūta Bunevičiūtė. Ir tai iškart tapo viena linksmiausių šventės vietų: žmonės stabtelėdavo, pažiūrėdavo į tą ramiai tupintį „kailiniuotį“, o po minutės jau pozuodavo šalia.

„Pasiėmiau ne vieną, kad žmonės galėtų pasirinkti, su kuriuo nori nusifotografuoti. Visi gražūs“, – juokiasi Rūta. Šunys pozavo taip kantriai, kad atrodė, jog jie tam gimę.

Rūtos ryšys su Berno zenenhundais prasidėjo dar paauglystėje.

„Pirmą kartą juos pamačiau būdama 13–14 metų pas tėvų draugus Vokietijoje. Taip įkrito į širdį. Pasakiau sau, kad kai užaugsiu, turėsiu tokį šunį. Ir turiu. Ir nekeisčiau į nieką“, – dalijosi Rūta.

Dabar jos namuose – keturi zenenhundai. Moteris juokiasi, kad šie šunys užkabina visam gyvenimui ir ne tik ją vieną.

„Meilė visam gyvenimui. Dauguma šeimininkų įsigyja vieną, paskui atsiranda antrasis, trečias. Šios veislės šunys švelnūs, geri, prilimpa taip, kad paskui jau sunku įsivaizduoti gyvenimą be jų“, – pasakojo moteris.

Lietuvos kinologų draugijos (LKD) projektų vadovė Dovilė Masalskaitė juokiasi, kad jai žadintuvo nereikia – Styvas viską suplanuoja pats. Kasryt, lyg pagal vidinį laikrodį, auksaspalvis retriveris švelniai padeda leteną ant lovos krašto ir primena, jog jau metas keltis. Šeštą valandą – be išimčių, net savaitgaliais.

„Tai mano natūralus žadintuvas“, – sako ji.

D. Masalskaitė – viena iš pagrindinių Šuns dienos organizatorių. Pasak pašnekovės, šventės esmė – parodyti, jog šuo yra visuomenės dalis: „Kai prieš 11 metų pradėjome minėti šią dieną, atrodė keista, kad kavinės priima šunis ar kad juos galima atsivesti į darbą. Dabar tai tapo norma – ir tai rodo, kaip pasikeitė visuomenės požiūris.“

Pasak D. Masalskaitės, Šuns diena – skirta visų dydžių, veislių, amžiaus keturkojams šeimų nariams. „Kiekvienas gyvūnas turi būti mylimas ir juo turi būti pasirūpinta. Pagrindinė mūsų žinutė – atsakomybė už gyvūną, kurį priimi į savo namus“, – pabrėžia ji.

„Man šuo visada buvo daugiau nei augintinis, – sako LKD Mokymo centro vadovė Daiva Kvedarienė. – Tai širdies draugas, veiklos partneris, motyvacija judėti. Šuo labai skatina empatiją – jis jaučia mūsų emocijas, nuotaikas, tarsi supranta, nors ir nekalba. Kai ryšys abipusis, supranti, kad tą patį turi duoti ir tu.“

D. Kvedarienė šypsosi pasakodama apie auksaspalvius retriverius – veislę, kuri ją lydi jau daugiau nei dvidešimt metų.

Šis ryšys su šunimis persikelia ir į Šuns dienos idėją.

„Šuns diena mums – ne tik šventė, bet ir priminimas, kodėl šuo toks svarbus žmogui. Norime parodyti, kad meilė gyvūnui visų pirma reiškia atsakomybę – nuo sprendimo jį įsigyti iki kasdienės priežiūros. Tai diena, kai žmonės susitinka, dalijasi patirtimi, mokosi, kuria ryšius“, – kalbėjo Lietuvos kinologų draugijos atstovė.

Šventė per 11 metų išaugo į visos Lietuvos tradiciją. Šuns diena minima ne tik Vilniuje – renginiai vyksta ir kituose miestuose, bendruomenėse, mokyklose. „Žmonės patys jungiasi, organizuoja žygius, paskaitas, edukacijas. Tai rodo, kad šventė prigijo, o požiūris į gyvūną tapo brandesnis“, – sako D. Kvedarienė.

Šiemet šventėje be kitų pramogų ir edukacijų pristatyta galimybė „įdarbinti“ šuns uoslę uoslės sporto (angl. Nosework) treniruotėje.

„Tai veikla, paremta prigimtiniais šuns gebėjimais. Uoslės įdarbinimas yra prasminga veikla ir puiki emocinė iškrova. Tarnybiniai šunys nosimi atlieka didžiulius darbus, bet uoslės sportas tinka ir paprastam laisvalaikiu su keturkojui“, – atkreipė dėmesį LKD atstovė. Lietuvoje šis užsiėmimas su šunimis labai populiarėja.

Anot pagrindinio šventės rėmėjo – įmonės „Kormotech Lietuva“ – vadovo Andrii Bereziuko, Šuns dienos renginys yra puiki proga įvertinti, kaip per pastaruosius metus pasikeitė visuomenės požiūris į augintinius. Šiandien šunys dalyvauja kasdieniame gyvenime: keliauja į darbą, kavinę, viešąjį transportą, edukacijas ar renginius ir netgi parodas, bet niekas dėl to nebesistebi. Tai, kas prieš dvidešimt metų būtų atrodę neįprasta, dabar tapo kasdienybe.

„Matome realų tokių renginių poveikį – specialistus ir šunų šeimininkus jungiančios iniciatyvos kuria tvarią, rūpestingą bendruomenę, o tai mums yra esminė vertybė. Rūpestis gyvūnais ugdo rūpestį vieni kitais. Meilė gyvūnams padeda išlaikyti žmogiškumą“, – komentavo A. Bereziukas. Pasak jo, tai ypač svarbu dabartinės geopolitinės situacijos ir pasaulinių neramumų fone.