Sostinėje pastebėjus keturkojų susibūrimą praeiviams nereikėtų stebėtis – vyksta treniruotės, per kurias augintiniai įpranta prie didmiesčio sąlygų.

Katedros aikštė, Savičiaus gatvė – vietos, kuriose dažniausiai galima pastebėti šunų susibūrimų.

Per tokias treniruotes keturkojai įpranta prie miesto, kad jis keltų kuo mažiau streso, taip pat kaip prasilenkti su praeiviais, kitais šunimis, kaip laukti šeimininko.

Tokias treniruotes mieste taiko vis daugiau šunų dresūros mokyklų. Anksčiau miesto šuns kursai dažniau buvo rengiami uždarose patalpose, bet paaiškėjo, kad jie mažai veiksmingi.

[[ge:lrytas:lrytas:41475427]]

Vis dėlto mieste dar daug nevaldomų šunų, net kovinių veislių keturkojų, kurie vedžiojami be antsnukių.

Kviečia ne viena mokykla

Kaip skelbia į treniruotes kviečiančios dresūros mokyklos, per jas šunims sudaroma proga gilinti paklusnumo įgūdžius įvairioje aplinkoje.

Treniruotės skirtos siekiantiems išmokyti augintinį laikytis taisyklių ir vykdyti komandas ne tik savo kieme, bet ir sudėtingoje miesto aplinkoje, judriose gatvėse, muziejuose, kavinėse ir prekybos centruose.

[[ge:lrytas:lrytas:43821784]][[ge:lrytas:lrytas:43836384]][[ge:lrytas:lrytas:43838268]][[ge:lrytas:lrytas:43711996]]

Per treniruotes šeimininkai su augintiniais lankosi skirtingose vietose, išmoksta valdyti šunį sudėtingose situacijose, tobulina savo, kaip vedlio, įgūdžius, stiprina ryšį su keturkoju, mokosi naujų dresūros metodų, pratimų ir būdų.

Susibūrimų – vis daugiau

Šunų dresūros mokyklos „Reksas“ elgsenos treneris Jonas Valančius įsitikinęs, kad terminas „miesto šuns kursas“ yra senstelėjęs. Jis tokias pamokas vadina šunų treniruotėmis miesto sąlygomis.

Anksčiau per tuos kursus šunys buvo mokomi, kaip prasilenkti su praeiviais ir kitais šunimis, kaip palaukti šeimininko prie parduotuvės. Pagal tai buvo vertinamas šuns socialumas.

J.Valančiaus nuomone, tokie kursai nebuvo labai veiksmingi, nes šunis treniruoti reikia ne uždarose patalpose, o miesto sąlygomis. Tai perpranta vis daugiau šunų dresūros mokyklų, todėl sostinėje praeiviai vis dažniau pastebi šunų susibūrimų.

Ar nekyla rizika, kad dar mažai miesto sąlygomis dresuotų šunų šeimininkai gali nesuvaldyti? J.Valančius aiškino, kad šunys nėra iš karto išleidžiami į miestą, jie iš pradžių paruošiami.

„Rekso“ treneriai pirmąsias pamokas rengia salėje Šnipiškėse, paskui – pievoje prie Baltojo tilto ir tik tada miesto sąlygomis.

[[ge:lrytas:lrytas:43934134]]

Turi sutapti charakteriai

Kad šuo būtų suvaldomas miesto sąlygomis, reikia mažiausiai metų treniruočių. J.Valančius minėjo, jog tie šeimininkai, kurie augintinius tik išveda pasivaikščioti aplink daugiabutį, negali būti tikri, kad šuo tinkamai elgsis mieste.

Paklaustas, kurias šunų veisles sunkiausia treniruoti miesto sąlygomis, J.Valančius pajuokavo: „Turbūt sunkiausia dresuoti šeimininkus.“

Jis pasakojo, kad geriausia šunį dresuoti, kai atitinka augintinio ir šeimininko temperamentas.

Kartą vienas klientas, pasiskaitęs apie protingus australų aviganius ir vieną jų įsigijęs, J.Valančiui prisipažino: „Žinojau, kad šie šunys protingi, bet nemaniau, kad iki tokio lygio.“

Imliausia treniruotėms yra aviganių šunų grupė, nes jiems įdomiausias kontaktas su žmogumi. Dažniausiai nesunku dresuoti mišrūnus, paimtus iš prieglaudų šunis, nes jie jaučia dėkingumą, nebenori grįžti atgal.

Sakoma, kad kuo aukštesnis šuns intelektas, tuo aukštesnio intelekto jis reikalauja iš šeimininko. O įvairiausi mišrūnai kelia mažiau problemų dresuojant.

Didmiestyje jaučia įtampą

J.Valančius sutiko, kad mieste daugėja nevaldomų šunų. Mat miestas tankėja, erdvės mažėja, daugėja gyventojų, todėl ne tik žmonėms, bet ir šunims kyla daugiau įtampos.

„Kartais miestas šuniui gali būti pragaištingas, jeigu jis atvežtas ar kilęs iš atokios sodybos ir bėgdavo tik iš vieno kaimo į kitą. Todėl reikia jiems padėti“, – kalbėjo J.Valančius.

„Rekso“ mokyklos treneriams tenka siekti, kad tokie šunys būtų mažiau jautrūs ir taptų labiau valdomi.

[[ge:lrytas:lrytas:43934133]]

Prospekte – tik aviganiai

Pavasarį Gedimino prospektas vienai dienai buvo tapęs keturkojų ir jų šeimininkų susitikimo vieta – organizuotas renginys, skirtas aviganių veislių įvairovei ir grožiui.

Susitikimas rengiamas antrą kartą ir turėtų tapti tradicinis. Praeivius nustebino dalyvių gausa ir skirtingų veislių atstovai, žygiuojantys vienoje kolonoje.

Nors įvairios gyvūnų parodos vyksta dažnai, būtent tokio formato eitynės, skirtos išskirtinai vienai šunų grupei atvirose miesto erdvėse, yra retenybė ir traukia smalsuolių žvilgsnius.

Su antsnukiais – tik pavojingų veislių atstovai

Dažnai tenka išgirsti žmonių nepasitenkinimą dėl didelių šunų vedžiojimo viešose vietose be antsnukio. Šis reikalavimas priklauso ne nuo šuns dydžio, o nuo to, kuriai kategorijai šuo priskiriamas.

Pagal Gyvūnų laikymo taisykles pavojingi ir koviniai šunys bei kovinių ir pavojingų šunų mišrūnai bendro naudojimo patalpose ir viešose vietose turi būti vedžiojami laikant už pavadėlio ir su antsnukiu.

Reikalavimas taikomas šioms pavojingų šunų veislėms: amerikiečių Stafordšyro terjerams, Stafordšyro bulterjerams, amerikiečių buldogams, Argentinos dogams, Fila Brasileiro (brazilų mastifams), kangalams (turkų aviganiams), Kaukazo aviganiams, Pietų Rusijos aviganiams, taip pat kovinių šunų veislei – amerikiečių pitbulterjerams.

Daugėjant nevaldomų šunų Vilniuje – eksperto patarimai: „Sunkiausia dresuoti šeimininkus“ (2)