Šunys gali pastebėti tai, ko žmogus dar negirdi, nemato ar neužuodžia. Amerikos kinologų klubo straipsnyje „Ar šunys gali numatyti žemės drebėjimus?“ aiškinama, kaip jautri klausa ir uoslė padeda gyvūnams reaguoti į neįprastus aplinkos pokyčius. O liaudies tikėjimuose staigus šuns staugimas, nerimas ar keistas elgesys nuo seno laikyti įspėjimu apie galimą nelaimę.
Šuo staiga pradeda staugti arba garsiai loti
Vienas žinomiausių liaudies prietarų siejamas su šuns staugimu, ypač naktį. Tradiciniuose tikėjimuose toks garsas kartais buvo laikomas įspėjimu apie ligą, nelaimę ar blogas žinias šeimoje. Jei šuo staugdavo prie namų, žmonės galėjo tai suprasti kaip ženklą, kad pavojus gresia jų gyventojams.
Susiję straipsniai
Tačiau kinologai šuns staugimą aiškina paprasčiau. Taip šunys bendrauja su kitais gyvūnais, reaguoja į sirenas ar nepažįstamus garsus arba bando atkreipti šeimininko dėmesį. Jei gyvūno elgesys staiga pasikeitė, verta atkreipti dėmesį į aplinkos dirgiklius, o ne iškart ieškoti mistinio paaiškinimo.
Gyvūnas be aiškios priežasties tampa neramus
Dar vienas liaudies prietaras siejamas su šuns elgesiu, kai jis visur seka paskui šeimininką, neranda sau vietos, susigūžia, dreba arba bando pasislėpti. Anksčiau tikėta, kad taip gyvūnas nujaučia artėjantį pavojų.
Iš tiesų šunys yra labai jautrūs kvapams, garsams ir įprastos aplinkos pokyčiams. Jie taip pat gali reaguoti į žmogaus emocinę būseną – pastebėti balso, judesių ar elgesio pokyčius. Todėl gyvūnas kartais sunerimsta anksčiau, nei žmogus pats suvokia, kad kažkas pasikeitė.
Jei šuo staiga pradeda drebėti, slėptis ar be perstojo inkšti, svarbu išsiaiškinti priežastį. Tai gali būti išgąstis, skausmas, pašalinis triukšmas ar kitas žmogui nepastebimas dirgiklis.
Šuo atsisako išeiti iš namų arba tempia šeimininką į kitą pusę
Liaudies prietaruose neįprastas šuns elgesys pasivaikščiojimo metu kartais buvo laikomas įspėjimu. Jei gyvūnas priešinosi, nenorėjo eiti tam tikru keliu arba bandė grįžti namo, tai galėjo būti suprantama kaip ženklas, kad priekyje laukia nemalonumai.
Tačiau toks elgesys gali turėti konkrečių priežasčių. Šuo gali užuosti nepažįstamą kvapą, išgirsti už tvoros esantį gyvūną, pastebėti žmogų arba išsigąsti daikto, kuris šeimininkui neatrodo grėsmingas.
Jei gyvūnas staiga sustoja arba bando pakeisti maršrutą, geriau jo netempti per prievartą, o apsidairyti ir įvertinti aplinką.