Aikštelės valdininkams nerūpi?
„Norėčiau, kad atkreiptumėte dėmesį kokios būklės vienintelė didelė ( yra dar trys mažutės, į kurias išvis baisu įvesti augintini, nežinia ką namo jis parsineš iš tos aikštelės ), Kultūros ir poilsio parke (Parko gatvėje) esanti šunų vedžiojimo aikštelė. Savininkai jau nebeveda savo augintinių į ją, nes tarp žolių nebepavyksta jų surasti.
Žolės, dilgėlės jau siekia žmogui iki pažastų, o savivaldybė nežada sutvarkyti. Pernai tik vieną kartą aikštelėje nupjovė žolę vasaros pabaigoje, nejau ir šiemet reiks laukti iki vasaros pabaigos, kad būtų sutvarkyta ši šunų vežiojimo aikštelė ir galima būtų ja naudotis? Mokesčius juk kiekvienas augintinio savininkas moka už šunį (privaloma šunų registracija, kasmetinis mokestis ), o sąlygų vedžiojimui savivaldybė nesudaro. Tereikia pusvalandžio, kad nupjautu žolę, jau nekalbant apie suoliukų, skylėtos tvoros tvarkymą (kurią patys lopome jau keli metai)“, – rašoma lrytas.lt skaitytojo Dariaus atsiųstame laiške.
Bijo parsinešti erkių
„Mano šuo ir pats į šitą aikštelę nenori eiti. Čia tik erkių pasigauti gali. Nei karto šiemet čia žolė nepjauta, o pernai vieną ar dukart nupjovė. Bet gi ko stebėtis – visas miestas prastai prižiūrimas. Nesuprantu, kodėl pašalpininkai negali tokių darbų dirbti?“, – lrytas.lt sakė trylikametį mišrūną Rokį vedžiojęs Kniaudiškių gatvės gyventojas Jonas.
Nors dykvietėje prie Projektuotojų gatvės įrengta nedidelė šunų vedžiojimo aikštelė – netoli vyriškio namų, čia savo augintinio jis beveik niekada neatveda. Didžioji aikštelės dalis apaugusi aukšta žole, tik prie pat vartelių ji prasčiau auga. Žolėse paskendęs net suolas, ant kurio galėtų prisėsti šuns šeimininkas, paleidęs šį laisvai palakstyti.
Šalia minėtos aikštelės gyvenantis panevėžietis Petras čia savo augintinę Norą atveda norėdamas, kad piktoko būdo kalė galėtų laisvai pavaikštinėti. Tačiau vyriškis baiminasi, kad po tokio pasivaikščiojimo abu gali parsinešti namo erkių. Jam taip pat pikta, kad miesto valdžiai neįdomios šunų šeimininkų problemos.
Kyšojo tik šienpjovio galva
Tačiau dar liūdniau atrodo abi miesto parkuose esančios šunų vedžiojimo aikštelės. Jei ne vos ne vos tarp žolių dar matomos jas juosiančios vielinės tvoros, greičiausiai net neįtartum, kad esi šalia šunims vedžioti skirtos vietos.
Ir Skaistakalnio parke, ir Kultūros ir poilsio parke abi aikštelės apžėlusios aukšta, šiemet dalgio nemačiusia žole. Tiesa, galbūt padėtis netrukus pasikeis į gerą. Šią savaitę žurnalistams ėmus domėtis šunų vedžiojimo aikštelių būkle, jas imta tvarkyti. Jau nupjauta žolė Taikos alėjoje esančioje aikštelėje, ketvirtadienį šienpjovį išvydome bepjaunantį žmogaus aukščio dilgėlynus Kultūros ir poilsio parke esančioje šunų vedžiojimo aikštelėje.
Benzinine žoliapjove aikštelėje žolę pjaunantis UAB „Autairas“ darbininkas Virgilijus paaiškino, kad šią 70 arų teritoriją šiemet šienauja pirmąkart. Kadangi žolė, iš kurios kyšojo tik šienpjovio galva, peraugusi, tai pjauti nelengva, vyriškis čia plūkiasi jau antra diena.
Šienavimui trūksta pinigų
Panevėžio miesto savivaldybės Miesto ūkio skyriaus vedėjas Antanas Karalevičius paneigė, kad šunų vedžiojimo aikšteles suskubta šienauti, kai žurnalistus pasiekė šunų augintojų skundai. Valdininko teigimu, tiesiog jau atėjo eilė jas tvarkyti.
Pasak A. Karalevičiaus, jokių atskirų lėšų šunų vedžiojimo aikštelių priežiūrai iš miesto biudžeto neskiriama. „Šiemet miestui šienauti skirta apie 400 tūkst. litų. Iš tos sumos ir tvarkomės“, – sakė savivaldybės atstovas. Jo teigimu, šios sumos nepakanka normaliai miesto priežiūrai.
„Namuose šeimininkas kas savaitę žolę pjauna, o mes už šią sumą per vasarą galime nušienauti miesto teritorijas vos vieną-du kartus“, – paprastai paaiškino A. Karalevičius.
Naujų taisyklių nėra, senos – nebegalioja
Nors neretai gyvūnų mylėtojai primena, kad už savo augintinius moka registracijos mokestį, iš tiesų tokių Panevėžyje tėra tik nedidelė saujelė. Jei tikėtume oficialia statistika, tai panevėžiečiai šiuo metu augina vos 115-ka šunų ir 3 kates. Tiek augintinių miesto gyventojai yra užregistravę savivaldybėje ir sumokėję metinį mokestį – 30 litų už šunį, 5 litus už katę.
Tačiau nuo pernai rudens iki dabar dėl Gyvūnų gerovės įstatymo pasikeitimų susidarė dviprasmiška padėtis – senosios gyvūnų laikymo Panevėžio mieste taisyklės nebegalioja, o naujosios kol kas dar nėra sukurtos ir patvirtintos. Todėl nei rinkti rinkliavų už panevėžiečių augintinius, nei bausti už jų nepriežiūrą Panevėžio miesto savivaldybės atstovai lyg ir neturi teisės.
„Organizuojame reidus, tačiau galime tik pabarti. Bausti piniginėmis baudomis, pavyzdžiui, už tai, kad nesusirenka šuns ekskrementų, mes dabar negalime“, – paaiškino miesto savivaldybės viešosios tvarkos ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Rosita Baltutytė.
Tiesa, savivaldybės atstovė spėlioja, kad žmonės galbūt darosi sąmoningesni ir geriau prižiūri savo augintinius, todėl ir skundų dėl netinkamai prižiūrimų keturkojų gaunama mažiau, nei anksčiau.
R. Baltutytės teigimu, keista padėtis dėl jau nebegaliojančių senųjų gyvūnų laikymo taisyklių ir dar nesukurtų naujųjų turėtų pasikeisti jau po kelių mėnesių. Gegužės mėnesį Valstybinė veterinarijos tarnyba patvirtino aprašą, kuriuo besiremdamos savivaldybės turės sukurti naujas gyvūnų laikymo savo teritorijoje taisykles. Planuojama, kad Gyvūnų laikymo Panevėžio mieste taisyklės iki rugpjūčio jau bus sukurtos ir tuoj po to įsigalios.
