Viename Kauno parke išvydus su šunimi Rokiu vaikštinėjantį G.Juodeiką nejučia šauna mintis: toks tokį surado. Panaši net verslininko ir keturkojo eisena bei elgsena.
G.Juodeika tikino, kad abu jie – draugiški, linksmos prigimties ir mėgstantys kvailioti.
„Abu turime panašių charakterio bruožų. Esame linksmų plaučių, krečiame pokštus. Skirtumas tik toks, kad šuo nuolat gerai nusiteikęs, o aš kartais atrodau pavargęs ar susirūpinęs.
Tada Rokis daro viską, kad vėl pralinksmėčiau, ir jam tai puikiai pavyksta“, – tvirtino vyras.
Kaip ir šeimininkas, Rokis mėgsta skaniai pasisotinti.
Juokaudamas G.Juodeika aiškino, jog tai jiems abiem – vienas didžiausių gyvenimo malonumų.
Rokis – išrankus keturkojis. Jis nuo mažens nevertina sauso ėdalo ir mėgsta kaulus bei mėsą. Bet šiam šuniui pats skaniausias kąsnis tas, kuris šeimai valgant nukrinta nuo stalo.
„Rokis išplėtęs akis žiūri, kaip valgome, ir laukia – gal kuriam netyčia kas nors iškris iš rankų ar lėkštės.
Kadangi trejų metų sūnui Jonui tai nutinka dažnai, šuo akimirksniu atsiduria jam po kojomis ir mėgaujasi net tuo, ko neėstų, jeigu rastų savo lėkštėje“, – tvirtino G.Juodeika.
Dar vienas kauniečio ir jo augintinio panašumas – knarkimas. Verslininkas guodžiasi nebent tuo, kad Rokis knarkia garsiau už jį.
Prancūzų buldogas G.Juodeikos namuose atsirado prieš šešerius metus. Kilmingą šunį vyras įsigijo su žmona Jurgita aplankęs ne vieną Lietuvos veislyną.
Prancūzų buldogo kauniečiai dairėsi dėl to, kad šis šuo į šikšnosparnio panašiomis ausimis, plokščiu dideliu snukiu ir trumpa nosimi nėra didelis. Be to, prancūzų buldogai puikiai sutaria su vaikais.
„Apžiūrėjome daugybę šios veislės jauniklių, tačiau į akį krito būtent šis padūkėlis“, – glostydamas šunį kalbėjo šeimininkas.
Nuo tos dienos, kai į namus parsivežė nė pusės metų neturintį Rokį, kauniečiai nesigailėjo nė akimirkos.
Jis iš karto susibičiuliavo su vyresniuoju G.Juodeikos sūnumi Mykolu, kuriam dabar šešiolika metų. Gimus antrajai atžalai Jonui Rokis mielai tapo jo žaislu. Nenuorama šuo pradžiugina bet kurį Juodeikų namų svečią.
Rokis nėra pirmasis žinomo kauniečio ir jo šeimos augintis. Nuo mažens gyvūnus mėgstantis G.Juodeika vaikystėje yra turėjęs mažų šunų, kačių, papūgų, žuvelių. Ištikimiausias jo draugas buvo vokiečių aviganis Maksas, kurį įsigijo dar paauglystėje.
„Su Maksu mes ne tik kartu sportuodavome, bet ir tarnavome Lietuvos kariuomenėje. Į tarnybą, kurią atlikau keliuose Lietuvos pasienio ruožo daliniuose, buvau pašauktas su šunimi.
Dabar pagalvoju, kad su Maksu taip pat buvome supanašėję. Juk tada buvau lieknas ir sportiškas“, – prisimena G.Juodeika.
Ištikimas kauniečio keturkojis nugaišo sulaukęs 14 metų. Atsisveikinimas su juo buvo liūdnas.
Šunį renkasi pagal charakterį
Dažnai žmonės nesąmoningai išsirenka į save panašų augintinį. Ilgainiui supanašėja šeimininko ir gyvūno elgsena.
Kovinių veislių šunis įprastai laiko valdingi vyrai, kurie yra diktatoriai ir reikalauja paklusnumo ne tik iš šuns, bet ir iš aplinkinių.
Estetai renkasi gražius šunis, kuriuos itin prižiūri. Jų namuose dažniausiai laksto auksaspalviai retriveriai, airių seteriai ar afganų kurtai.
Romantiškos ir jautrios asmenybės labiausiai mėgsta kokerspanielius.
Sportiški žmonės laiko tokius aktyvius šunis kaip dalmatinai, aviganiai, Sibiro haskiai, akitos, laikos, Bretanės epanjoliai, bigliai, bokseriai, pinčeriai.
Puošeivos renkasi pudelius, Vakarų Škotijos ar Jorkšyro terjerus, pulius, rusų toiterjerus, papijonus, čihuahua, pekinus, mopsus, ši cu, čiau čiau.
Prabangą mėgstantys žmonės dairosi anglų dekoratyvinių spanielių, Maltos bišonų, Bostono terjerų, prancūzų buldogų.
Geraširdžiams maloni kolio, niufaundlendo, šarpėjaus ar senbernaro draugija.
