Juodoji namų šeimininkė
Vaidos ir Tomo Kučinskų bei jų dukros Mingailės augintinė – juoda it smala katė Bagyra pasitinka kiekvieną atėjusį į svečius, tuoj įdėmiai jį apžiūri, apuosto. Akivaizdu, kad namie ji jaučiasi esanti didžiausia šeimininkė.
Jeigu svečias keturkojui nepatiks, jis tuoj sulauks drėkstelėjimo į blauzdą. Jeigu kvapas jo bus priimtinas, šeimininkė jam tiesiog leis būti viduje, o pati išdidžiai išeis į kitą kambarį.
Visuomet dėmesio centre buvusi trejų metų katė pastaruoju metu pasikeitė. Viena būti Bagyra dabar jau nebenori – jeigu ir neįsileidžia kas jos į kambarį, tai pati atsidaro duris. Tą ji jau išmoko padaryti.
Vakare šeimai susėdus prie televizoriaus, augintinė taip pat trokšta būti kartu. Tačiau Kučinskai pastebėjo pavydų geltonų akių žvilgsnį, kai aštunto mėnesio pabaigą skaičiuojanti šeimyna glosto kiekvieną dieną didėjantį besilaukiančios Vaidos pilvą. Mat visi glosto nebe katę, o Vaidą...
Dar katė keistai šnairuoja, kai bute po truputį mažėja daiktų: šeimininkai kraunasi mantą ir neša ją į naują butą. Vėliau, kai viskas bus paruošta gyvenimui naujoje vietoje, gausėjanti šeima pasiims ir Bagyrą. Bet visi nerimauja: ne paslaptis, kad katės prisiriša prie namų.
Tai, kas nutiko prieš savaitę, verčia nerimauti dar labiau.
Todėl šeimininkai dabar gali tik spėlioti, kodėl Bagyra šeštadienio vakarą, vos tik išgirdusi ateinančius šeimininkus laiptinėje, užšoko ant šarvo durų sklendės ir užtrenkė duris iš vidaus.
Bevaisės pagalbos paieškos
Išgirdę už durų ilgai besikrapštančius kaimynus, tuoj pasirodė ir šalia esančių butų savininkai. Tuomet paskutines nėštumo dienas skaičiuojančią Vaidą kaimynė pasikvietė nusiraminti jaukiai prisėdus prie arbatos puodelio, o Tomas, pamatęs pravirą savo buto langą, nuskuodė į naują butą atsinešti kopėčių ir taip pasiekti langą antrame daugiabučio aukšte.
Tačiau jo džiaugsmas tuoj nuslūgo: kopėčios buvo per trumpos.
Apie 22 valandą šeima paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą. Operatorė padiktavo meistrų, besiskelbiančių, kad teikia skubią pagalbą atidarant šarvo duris, telefono numerį. Tačiau šeštadienio vakarą laidiniu įmonės telefonu niekas neatsiliepė, o mobiliojo numerio nurodyta nebuvo.
Ugniagesių pagalbos prisišaukti nepavyko, nes operatorė iškart informavo, kad jie mokamų paslaugų neteikia, o gelbėti šiuo atveju nieko nereikia.
Galiausiai padėjo šeimos draugas, besiverčiantis šarvo durų gamyba. Atsinešęs visą lagaminą įrankių, jis vidurnaktį atvėrė duris šeimininkams į jų namus.
Ant laiptų gimdyti neteko
Po šios situacijos kariuomenėje tarnaujantis Tomas korespondentei atviravo, kad jis visuomet stengiasi būti pilietiškas: pamatęs gatvėje sunegalavusį žmogų, iškviečia jam greitąją pagalbą, suklupusiam ranką ištiesia. O dabar vyrą apniko nuogąstavimai, kad kai jam pačiam prireiks pagalbos, niekas neskubės gelbėti.
Pirmadienio rytą vyras užsuko į įmonę, kuri internete skelbiasi avariniu būdu atidaranti duris. Darbuotojai jam paaiškino, kad savaitgaliais jų įmonė nedirba, dar juokais patarė kitą kartą viešbutyje prisiglausti.
„Žmonai po savaitės gimdyti, o visi daiktai, pinigai buvo palikti namie už užtrenktų durų. Tad apie kokią nakvynę viešbutyje čia dar kalbėti? Gerai, kad viskas baigėsi laimingai ir žmonai gimdymas neprasidėjo laiptinėje“, – pasidžiaugė šeimos galva.
Daugiau skaitykite panskliautas.lt
