„Džiaugiuosi galėdama sutikti tokių žmonių ir tokių šunų. Širdis džiaugiasi, kai mus vienija bendras tikslas. Ir tai yra puiki pradžia – atsiranda visos galimybės, kad kaniterapija Lietuvoje vystytųsi, plėstųsi toliau“, – sakė pažymėjimus įteikusi kaniterapeutė bei šunų egzaminuotoja iš Lenkijos Hanna Wojciechowska.
Kaip teigė Kaniterapijos asociacijos prezidentė, Vilniaus universiteto docentė, psichologė dr. Vilmantė Pakalniškienė, tai yra pirmoji laida, kuri gauna Kaniterapijos asociacijos pažymėjimus. „Žmonės pasakoja, kalba savo šunims, bet tik vienetai išgirsta, ką mums sako šuo. Ir tie žmonės esate būtent jūs – tie, kurie suformavo šią gražią komandą“, – sakė ji.
Anot V.Pakalniškienės, šie šunys dalyvaus projektuose, renginiuose, bus matomi ne tik jie, bet ir jų šeimininkai.
Lietuvos kinologų draugijos atstovės spaudai Aurelijos Staskevičienės teigimu, kaniterapijai skirti šunys gali pasitarnauti įvairiose socialinėse srityse, tačiau ne mažiau svarbus ir specialistas – kaniterapijos mokslus baigęs šuns vedlys, kuris gydytų vaiką ar suaugusįjį. Taip pat turi būti ir psichologas, kineziterapeutas, logopedas, ergoterapeutas ir kt.
„Norint gydant pacientą imtis kaniterapijos, būtina gydytojo nustatyta diagnozė ir sudarytas sveikatinimo planas. Tuomet, pasitelkus šuns galimybes, galima dirbti. Tačiau be specialistų – nė žingsnio. Privaloma laikytis griežtų standartų“, – sakė A.Staskevičienė.
Kad šuo būtų tinkamas kaniterapinei veiklai, jis turi būti kontaktuojantis su svetimu žmogumi. Jis tuo turi mėgautis, jam turi patikti net ir grubesni prisilietimai. „Tam šunys yra specialiai ruošiami“, – aiškino V.Pakalniškienė.
Vykdant testą žiūrima, ar šuo paklusnus, kaip reaguoja į aplinką, keistus daiktus, garsus, veiksmus, kaip elgiasi be savo šeimininko. Kaniterapijai gali tikti bet koks šuo, nebūtinai veislinis, tačiau geriausi – šunys kompanionai.
Šunį vertina kaniterapeutų komisija, sudaryta iš mažiausiai trijų žmonių.
Pažymėjimus gavo trys šunys iš Kauno ir septyni iš Vilniaus. V.Pakalniškienė tikino, kad kaniterapinių šunų poreikis yra didesnis – 10 keturkojų niekaip nespėja patenkinti visų norinčiųjų. „Bent 20 šunų turėti būtina vien Vilniuje. Juk šunys pavargsta, turi pailsėti“, – sakė ji.
Kaniterapinio šuns pažymėjimai įteikti šiems šunims:
Niūfaundlendas (ACE OF SPADE NUO OZO KALVŲ), vedlė Ingrida Stasytienė.
Labradoro retriverio kalytė (GAILLARDIA BEAUTY), vedlė Karina Granat.
Biglių kalytė (VALSI WININA RYDER), vedlė Irina Venislovienė.
Norvegų buhundų kalytė (TOKYN CEDAR), vedlė Dalė Bartkevičienė.
Sibiro haskis (DREAMWOLF SAPA OF WOLF‘S GANG), vedlė Agnė Dovidė.
Ryzenšnaucerių kalytė (SINGING HEART PASALA), vedlė Jurgita Vasiliauskaitė.
Auksaspalvis retriveris (GILIJA GUILTY GAMBLER), vedlė Rūta Šukytė.
Auksaspalvis retriveris Andante, vedlė Sigrida Rupšytė-Paleičikė.
Mišrūnų kalytė Tina, vedlė Akvilė Stunžėnaitė.
Auksaspalvis retriveris (Festivals The Princess Ti-Hi, ID 968000010075772), vedlė Rūta Šukytė.