Gyvūnų augintinių registras turi pradėti veikti nuo 2016 m. sausio 1 d., jame privalomai bus registruojami ne tik šunys, katės, šeškai, bet ir kiti gyvūnai augintiniai.
Alps nuo kainų
Nors Seimas dar 2012 metais nusprendė, kad nuo 2016-ųjų visi šunys, katės ir šeškai privalo būti ženklinami mikroschemomis ir registruojami Gyvūnų augintinių registre, ministrų kabineto nariai suabejojo, ar reikia įgyvendinti šią nuostatą.
„Mes tai turime daryti, nes įstatymas įpareigoja (...). Arba turime apsispręsti ir keisti įstatymą“, – posėdyje sakė žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė.
Anot žemės ūkio ministrės, metus ar ilgiau nuo 2016-ųjų sausio planuojamas pereinamasis laikotarpis, per kurį reikėtų paženklinti ir suregistruoti augintinius. Svarstoma pereinamuoju laikotarpiu bent iš dalies kompensuoti mikroschemų įvedimą.
Tačiau premjeras Algirdas Butkevičius nuogąstavo, kad naujovės per brangiai kainuos gyventojams.
„Kai atveža mikroschemai – skiepas, paskui temperatūros pamatavimas, ir čekyje – 120 eurų. Ir nualpsta močiutė“, – apie veterinarijos paslaugų įkainius kalbėjo premjeras.
„Aš siūlau atidėti šitą klausimą ir panagrinėti iš esmės“, – sakė A.Butkevičius.
Po posėdžio premjeras sakė, kad prie šio siūlymo bus grįžta tada, kai visi šiuo metu iškilę neaiškumai bus išspręsti, nes tai nėra labai svarbus siūlymas, dėl kurio reikėtų skubėti.
„Turime žinoti, kiek tai kainuos paprastiems žmonėms papildomų lėšų. (...) Turi būti atliktas ir ekonominis pagrindimas, kiek tai pareikalaus lėšų iš valstybės biudžeto kai kurių programų įgyvendinimas. Kai bus visi atsakymai, tada grįšime“, – tvirtino premjeras.
Sprendimai dar neaiškūs
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovai teigė, kad kol kas taisyklių projektas yra tik pirminės svarstymo stadijos. „Jokių sprendimų, kaip jos bus įgyvendinamos, dar nėra priimta“, – teigė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vedėjo pavaduotoja Kristina Stakytė.
Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovė Brigita Kymantaitė taip pat sakė, kad nėra aišku, kaip visų šunų, kačių ir šeškų ženklinimas bus įgyvendintas realiame gyvenime.
„Kol kas kuriamos nuostatos, taisyklės ir teisės aktai“, – sakė B.Kymantaitė.
Jos teigimu, gyvūnų ženklinimo ir registravimo projektas yra naudingas, tačiau jo įgyvendinimas, tikėtina, virs utopija.
„Įsivaizduokime, jie pagaus žmogų, vedžiojantį katę su petnešėlėmis, tai jis ir įklius inspektoriams. Juk nevaikščios ir neklausinės žmonių, ar jie turi katę. Šunys, žinoma, labiau matomi, bus lengviau tikrinti. Tačiau į namus juk neįsilauš – pasakysi, kad neturi gyvūno, ir uždarysi duris“, – svarstė B.Kymantaitė.
Problemos – neišvengiamos
Kaip minėjo pašnekovė, problemų įgyvendinant projektą bus daug. Pavyzdžiui, nepasiturintys ar atokiau gyvenantys žmonės susidurs su sunkumais ženklinant ir registruojant.
Vienas didžiausių – gana brangios poodinės mikroschemos įdiegimo procedūros. „Juk pažaboti veterinarijos verslo atstovus, kad jie taikytų, pavyzdžiui, 10–20 eurų mokestį, o ne 60–70, yra neįmanoma. Juk tai yra veterinaro reikalas nusistatyti kainą, kuri jam apsimoka. Ir ji kiekvienoje vietoje gali būti skirtinga“, – dėstė Brigita.
Anot B.Kymantaitės, ženklinimu ir registravimu turėtų užsiimti valstybinės įmonės. „Mūsų pasiūlymas buvo toks, kaip automobilio registravimas. Visur imamas nustatytas mokestis už valstybinę prievolę. Tačiau ją ir organizuoja valstybinė įmonė. Tad dėl šunų, kačių ir šeškų ženklinimo ir registravimo taip pat turėtų būti valstybinė infrastruktūra, kuri atliktų tą paslaugą, kontroliuotų ir prižiūrėtų už fiksuotą įkainį visoje Lietuvoje“, – aiškino ji.
Naudą įžvelgia
Bene pagrindinis privalomo ženklinimo motyvas – pasiutligės kontrolė. Be to, naudingas ir pats gyvūnų registravimas – taip bus žinoma, kiek šalyje yra šunų, kačių ir šeškų. „Žinoma, yra ir egzotiniai gyvūnai, kurie gali būti ženklinami. Juk ir jie atiduodami į prieglaudas“, – sakė B.Kymantaitė.
Anot jos, jei nebus pinigaujamasi iš šio projekto, naudos ateityje bus daug. „Žinosime, kas yra gyvūno savininkai, kai jie atsidurs gatvėje, pateks į prieglaudą ar, pavyzdžiui, užpuls žmogų“, – aiškino Gyvūnų teisių ir apsaugos organizacijos vadovė.
Kita nauda – jei žmogų apkandžios šuo, jo nebereikės uždaryti 14 dienų į karantiną, kol paaiškės, ar jis skiepytas nuo pasiutligės. Informaciją apie vakcinaciją bus galima matyti jo poodinėje mikroschemoje.
Primename, kad įstatyme numatyta, jog katės, šunys ir šeškai privalo būti ženklinami mikroschemomis ir registruojami Gyvūnų augintinių registre. Taip pat, perduodant kates, šunis ar šeškus, šių gyvūnų jauniklius kitam savininkui, šie gyvūnai turi būti paženklinti mikroschema ir užregistruoti Gyvūnų augintinių registro duomenų bazėje. Šios nuostatos įsigalioja sausio 1 dieną, o dar nepaženklinę savo gyvūno šeimininkai tai turės padaryti iki 2016 metų liepos 1 dienos.
Gyvūnų augintinių registro steigimo tikslas – įgyvendinti Europos Sąjungos reikalavimus dėl namuose laikomų gyvūnų apsaugos, mažinti beglobių ir bešeimininkių gyvūnų augintinių skaičių, sudaryti sąlygas nustatyti rasto bešeimininkio gyvūno laikytoją ir jam grąžinti gyvūną augintinį, vykdyti prevencijos priemones prieš žiaurų elgesį su gyvūnais augintiniais, sudaryti galimybę vykdyti administracinio ir baudžiamojo poveikio priemones už gyvūnų kankinimą ir žiaurų elgesį su gyvūnais, vykdyti pasiutligės prevenciją ir kontrolę. Sukūrus Gyvūnų augintinių registrą bus užtikrinta beglobių ir bešeimininkių kačių ir šunų apsauga ir gerovė.
