Meras teigė, kad mokesčio rinkimas už naminius gyvūnus miestui nėra naudingas. „Būkime atviri, Vilniuje yra gerokai daugiau šunų ir kačių nei tas dešimt tūkstančių, kurių šeimininkai moka nustatytą rinkliavą. Tie, kurie bando teisingai mokėti, kartais galvą gali nusilaužti, bandydami suprasti kiek mokėti reikia – 0,6 euro, ar 17 eurų. Miesto surenkami keliasdešimt tūkstančių neatperka tos biurokratijos, administravimo, nervų ir konfliktų, kurie kyla rinkliavą beadministruojant“, – teigė meras.
Tokiam pasiūlymui po
pateikimo trečiadienį pritarė 30 tarybos narių, trys buvo prieš,
devyni susilaikė. Projektą toliau svarstys komitetai.
Vilniaus vicemeras Gintautas Paluckas BNS sakė, kad šio
mokesčio siūloma atsisakyti todėl, kad nuo 2016-ųjų gyvūnų
ženklinimą visoje Lietuvoje turėtų perimti Žemės ūkio
ministerija, be to, iš rinkliavos gaunama gana mažai lėšų.
„Lėšų iš rinkliavos sąlyginai surenkama labai nedaug,
žmonės piktinasi, o kontroliuoti, ar laikomasi tos registravimo
tvarkos, neįmanoma“, – BNS teigė G.Paluckas.
Savivaldybės duomenimis, už šunų ir kačių registraciją bei
mėnesinį mokestį savivaldybė pernai surinko 98 tūkst. eurų, apie
40 tūkst. eurų kainavo rinkliavos administravimas ir priežiūra.
Anot G.Palucko, ateityje ketinama siūlyti ir kitų naujovių
augintinius turintiems vilniečiams – Vilniaus parkuose jis teigė
siūlysiantis leisti vedžioti šunis tik su pavadėliais, taip pat
atnaujinti ženklinimą, įkurti paplūdimį, kuriame galima būtų
lankytis su gyvūnais.
Šiuo metu Vilniaus savivaldybėje už šunų laikymą per
mėnesį, priklausomai nuo jo veislės pavojingumo, ar jis kastruotas
ir pan., mokama 1,4 – 17 eurų dydžio rinkliava. Už kates gyventojai
per mėnesį turi mokėti nuo 0,6 iki 1,2 euro.
Vilniuje, savivaldybės duomenimis, registruota apie 9 tūkst.
šunų ir apie 1,5 tūkst. kačių. Meras Remigijus Šimašius BNS
tikino, kad realūs šunų ir kačių skaičiai sostinėje yra
„kelis jei ne dešimtis kartų“ didesni.
Primename, kad šių metų pradžioje Klaipėdos politikai nutarė panaikinti daugiau nei 10 metų galiojusią rinkliavą už daugiabučiuose laikomus šunis ir kates. Tikimasi, kad šis sprendimas gyvūnų savininkus paskatins aktyviau ženklinti juos specialiomis mikroschemomis. Be to, nuo kitų metų toks gyvūnų ženklinimas bus privalomas.
Šiuo metu Klaipėdoje yra užregistruota kiek daugiau nei 5 tūkst. daugiabučiuose laikomų šunų ir kačių. Pagal prieš 13 metų patvirtintas taisykles, jų savininkai savivaldybei per metus turėdavo sumokėti už šunį 60 litų, už katę – 24 litais mažiau. Tačiau realiai šio mokesčio beveik niekas nemokėdavo.
Administruodama šį mokestį savivaldybė išleisdavo daugiau nei surinkdavo. Be to, nuo naujųjų metų prievolė rūpintis gyvūnų registracija pereis Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, o žymėjimas mikroschemomis taps privalomas. Todėl miesto politikai nutarė rinkliavą panaikinti, tikėdamiesi taip paskatinti žmones aktyviau žymėti gyvūnus.