Tad visiems aišku, kad veganai ir vegetarai, kaip ir dauguma žmonių pasaulyje, myli gyvūnus. Todėl namie dažniausiai kačiuką ar šuniuką turi. O tai šiems plėšrūnams nieko gero nežada.
Kadangi užkietėjusio vegano namuose mėsos ir kitos gyvūninės kilmės produktų šiukštu negali būti, todėl bet koks su tuo susijęs maisto produktas pro durų slenkstį nepateks. Girdite, mieli kačiukai ir šuniukai, ką jums veganas sako? Velniop tie jūsų iltiniai dantys, per amžių amžius dygę tam, kad mėsą plėšyti patogiau būtų. Pats laikas juos į asilo dantis pasikeist. Galėsit bliaudami avižas rupšnoti.
Ir taip interneto forumuose dėl veganizmo pamišę keturkojų augintojai skleidžia savo gyvenimo patirtį ir mitybos išmonę. Štai vienas sako, kad prie morkų ir špinatų pripratintas retriveris į mėsą net pažiūrėt nebegali. Suprask, nupirko daržovių ir šviežios mėsos. Sudėjo šiuos produktus į du skirtingus dubenis ir leido šuniui pačiam pasirinkt. Anot augalų valgymo idėjų skleidėjų, šuo savanoriškai pasirinko salotas ir abejinga snukio išraiška ignoravo šviežią, papjaustytą mėsytę. Patikėjote?
Be abejonės, tiek katėms, tiek šunims viena kita morka, obuolio skiltelė ar kita daržovė neprošal. Viena kita...
Bet veganų diskusijų grupėse kuo rimčiausiai kalbama, kokiomis kruopomis ar dribsniais geriau šerti katę, kokiais vaisiais gardinti tą košę, kurią įdrėbs šuniui į dubenį. Kiti mėgina augintinį apmauti paruošę jiems sojos „mėsos“ patiekalų ir net giriasi jau metus savo šunį vien lapais šėrę.
Nors veganai įsitikinę, kad augalinės kilmės maistas yra sveikesnis, šunims ir katėms, priešingai nei žmonėms, mėsa bei gyvūninės kilmės produktai, sočiosios riebiosios rūgštys, cholesterolis, nėra tokie žalingi.
Be to, kačių ir šunų virškinimo traktas yra kur kas trumpesnis, negu žmonių ar žoliaėdžių. O mūsų mažiesiems plėšrūnams būtina gauti lengvai pasisavinamų gyvūninės kilmės baltymų, kalcio ir kitų mikroelementų. Katėms reikia nepakeičiamų amino rūgščių, reikalingų imuninei sistemai palaikyti, reprodukcinėms savybėms išsaugoti, įvairių širdies ligų prevencijai. Taip pat ir riebiųjų rūgščių, būtinų gerai kailio, odos būklei palaikyti. O visa tai geriausiai pasisavinama tik iš gyvūninės kilmės maisto.
Veganai paprieštaraus, kad reikalingomis maistinėmis medžiagomis galima papildyti augintinio racioną pridedat sintetinių priedų. Bet juk ir žmogaus organizmas visus mineralus ir vitaminus geriau pasisavina valgydamas įvairų maistą, o ne vieną po kitos rydamas piliules.
Bet išaušo ta diena, kai veganai nusprendė, kad katės ir šunys yra žoliaėdžiai. Kas tie tūkstančiai praėjusių metų, kai šunys ir katės ėdė mėsą ir į kruopas nežiūrėjo. Bet atėjo veganas ir tarė: „Nuo šiol ėsi vien tik žolę“.
Tad ką dar sugalvos kraštutinumus pamėgę augintinių šeimininkai?
Pavasarį ateis tas metas, kai tavo gamtos pašauktas ir patelės negavęs Jorkšyro terjeras bandys lipti ant kito patino. Tada šaukite rimtu balsu: „Mano Gučiukas yra gėjus!“ Turėsite dar vieną progą pabūti gamtos valdovais. Galėsite tvirtai nuspręsti, kokia jų seksualinė orientacija ir sukurti dar vieną forumą feisbuke.
