Pats ženklinimas, ypač rajonuose, vyksta labai vangiai – yra tokių, kur iki šiol nesužymėta nė viena katė. Kai kurie politikai siūlo atšaukti privalomą žymėjimą, o Europos Sąjungos prašyti pinigų ne tik ženklinimui, bet ir sterilizavimui. Gyvūnų teisių globėjai tokius siūlymus vadina populizmu.
Dėl privalomo ženklinimo namų netekusių šunų šioje sostinės gyvūnų prieglaudoje ne vienas. Nuo Naujųjų metų, kai įsigaliojo prievolė, pasak gyvūnų prieglaudos „Sos gyvūnai“ vadovės Ilonos Reklaitytės-Mezencevos, kas penktas čia patekęs gyvūnas buvo išmestas, nes šeimininkai nenorėjo jo žymėti.
„Žmonės skambino, pasakė, kad jei bus privalomas čipavimas, paliks prieglaudoje. Kai pasakydavom, kad čipuoti gyvūną reikia, atsakomybę prisiimti reikia, tai pasakydavo, kad labai gerai, mes pririšim jums prie tvoros, galėsit prisiimti atsakomybę už tą gyvūną“, – sakė vadovė.
Ženklinimas vidutiniškai kainuoja apie 15 eurų, o kai kuriose veterinarijos klinikose ir daugiau. Augintinių žymėjimui pritarusios gyvūnų prieglaudos skundžiasi, kad pačios vos išgali sumokėti už žymėjimą.
Nors šunų ir kačių šalyje skaičiuojama per milijoną tris šimtus tūkstančių, šiemet jų suženklinta kiek daugiau nei dvylika tūkstančių.
Kai kurie politikai prabilo, kad pasipriešinimo sulaukusio privalomo ženklinimo reikia atsisakyti. Seime svarstomas projektas, kad prievolė liktų tik veislynams ir tiems keturkojų šeimininkams, kurie juos vežasi į užsienį. O kad mažiau būtų benamių gyvūnų, juos siūloma sterilizuoti už Europos Sąjungos pinigus.
„Vyriausybė paruoštų programą, kuri būtų remiama iš Europos Sąjungos pinigų, arba iš valstybės pinigų dėl sterilizavimo ir kastravimo. Būtų paskelbtas konkursas, paskelbtos kainos, valstybė dalinai arba pilnai apmokėtų tą procesą. Tada būtų didesnis aiškumas ir mažesnis žmonių pasipriešinimas“, – sakė Seimo narys Kęstutis Daukšys.
Jam kategoriškai prieštarauja Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovė Brigita Kymantaitė.
„Tokių fondų, kad valstybei narei būtų skirta, kaip šiai dienai Daukšys skaičiuoja, bent pusę esančių gyvūnų iškastruoti, reikėtų 50 milijonų eurų. Bet kad valstybei būtų skirta 50 milijonų šunų kačių kastracijai – dar neteko girdėti“, – aiškino B. Kymantaitė.
Pasak gyvūnų teisių organizacijos vadovės, toks K. Daukšio siūlymas keturkojų šeimininkų sąmoningumo nepadidins.
B. Kymantaitės teigimu, jo pasiūlymas tik veda į absurdišką situaciją. „Žmogui nereiks nei skiepyti, nei ženklinti, nereiks nieko daryti, už tave ateis politikai, valstybė, ES ir už visų mokesčių mokėtojų pinigus tavo augintiniui viską padarys. Manau, tai yra nesąžininga“, – tikino organizacijos vadovė.
Šiuo metu Kėdainiuose gyvūnų teisių organizacija vykdo akciją, kai norintieji gyvūną ženklinti gali už penkis eurus, o pensininkai – nemokamai. Ateityje tokias akcijas planuojama rengti ir kituose miestuose.
