K.Mažeika su komanda nuvyko į dvejų metų dobermaną prižiūrinčią gyvūnų globos ir kontrolės tarnybą „Nuaras“ ir įsitikino, kad šeimininkas buvo labai apleidęs savo augintinį, jo neprižiūrėjo, nedresavo.
„Buvo labai jaudinamas vaizdas. Aišku, negalime gyvūno iškelti aukščiau žmogaus, bet pamačius, kaip gyvūnas buvo laikomas ir kaip atrodė, man kaip veterinarui per kūną bėgiojo šiurpai. Gyvūnas tikrai labai kentėjo ir atrodė prastai“, – prisiminė vizitą K.Mažeika.
Pasak politiko, ne tik voljeras buvo prastas, bet ir gyvūnas labai apleistas: „Visas sulysęs, nuskurdęs, kailis išretėjęs. Dobermanai neturi poplaukio, kuris šildytų, ir žiemą kenčia šaltį. Todėl gyventi voljere jam žiemą buvo tikrai šalta. Gyvūnas turėjo ir išorinių odos ligų – nuplikęs kai kuriose vietose. Iš akių matyti, kad jis kentėjo, buvo patinęs ir galbūt net mušamas“, – pabrėžė pašnekovas.
Seimo narį taip pat sujaudino dobermano psichologinė būsena, nes gyvūnas labai bijojo žmonių, tik pamatęs iškart slėpėsi ir gūžėsi. Dobermanai iš prigimties drąsūs, bendraujantys, aplinka besidomintys šunys, o Ramziui tai visiškai nebūdinga.
Politiko teigimu, iš pirmo žvilgsnio galima lengvai įvertinti, kad nebuvo laikomasi Gyvūnų gerovės įstatymo. Nuo 2017 metų sausio 1 dienos įsigaliojo įstatymas, pagal kurį veterinarai ir inspektoriai gali konfiskuoti neprižiūrimą gyvūną iš šeimininko be teisės jį susigrąžinti. Todėl šeimininko nurodymas užmigdyti šunį gali būti neįgyvendintas.
„Tas šeimininkas į gyvūną jokių teisių praktiškai neturi. Tos skaudžios pasekmės didžia dalimi priklausė nuo paties šeimininko, tad kaltinti gyvūno šiuo atveju nereikėtų“, – sakė K.Mažeika.
Iš Ramzį prižiūrinčios tarnybos politikas ne kartą sulaukė nuotraukų ir filmuotos medžiagos, kurioje matomi ryškūs teigiami pokyčiai. Gyvūnas atrodo atsigavęs, įmitęs. Jis žymiai gyvybingesnis ir bendraujantis. Su prižiūrėtojais elgiasi puikiai ir viskas keičiasi į gera.
Artimiausiu metu dobermano dar laukia psichikos testas: bus įvertinta, kaip jis reaguoja į aplinką, ar gali būti toliau auginamas ir perduodamas žmonėms, ar turi būti užmigdomas.
K.Mažeika sakė žinantis, kad daugybė žmonių nori dobermaną priglausti, tačiau šios veislės šunims reikia skirti daug laiko. Per dieną mažiausiai dvi valandas jis turi aktyviai judėti, bėgioti ir dirbti su šeimininku. „Šiuo atveju reikėtų dar daugiau laiko, pastangų, dėmesio ir žinių, nes neužtenka tik vedžioti ir glostyti“, – pažymėjo politikas.
Seimo narys atkreipė dėmesį, kad pagal dabartinius teisės aktus žmonių atsakomybė už laikomus gyvūnus yra praktiškai nereglamentuota. Lietuvoje nėra bendros duomenų bazės, į kurią įtraukti auginami gyvūnai, – neaišku, kiek jų apskritai yra Lietuvoje, kokių yra pavojingų rūšių, žmonės nežino, kaip juos auginti, laikyti ir dresuoti. Politikas pripažino, kad būtina kuo skubiau keisti įstatymus.
„Būtina sutvarkyti veislynų situaciją, kad gyvūnai nebūtų veisiami bet kur, bet kaip ir bet kokiomis sąlygomis. Negali būti nelegalių veislynų. Turi būti užtikrinta gyvūnų gerovė ir kokybiškas veisimas“, – sakė pašnekovas.
K.Mažeika pažymėjo, kad būtina kuo skubiau sutvarkyti gyvūnų ženklinimą, nes šiuo metu neaišku, kiek ir kur jų yra.
Pasak politiko, būtina sustiprinti veterinarijos tarnybose dirbančių gyvūnų gerovės inspektorių galias, kad jie galėtų vadovaudamiesi įstatymu paimti iš šeimininko kenčiantį gyvūną ir jį pristatyti į šiuo metu dar planuojamą įkurti gyvūnų globos ir reabilitacijos centrą Kaune prie Veterinarijos akademijos. Dar šiais metais šis centras turėtų pradėti veikti.
Kovo pabaigoje nelaimingas incidentas įvyko Šilutėje, kai iš voljero ištrūkęs dobermanas mirtinai sudraskė vos mėnesio kūdikį. Šuo išsitraukė šeimininkų naujagimį iš vežimėlio, nešiojo jį po kiemą, išbėgo į gatvę, kol galų gale jį pamatė patruliuojantis policijos pareigūnų ekipažas. Kūdikis neišgyveno, o jo mama paniro į depresiją. Šuo po šio įvykio pateko į Klaipėdos gyvūnų priežiūros tarnybos „Nuaras“ skyrių.
