Vienintelė senolės paguoda yra du jos augintiniai – baltas katinėlis ir šuniukas. Jie senolės išklauso ir ją myli besąlygiškai, kaip ir Marijona juos.
Nors senjora visomis išgalėmis stengėsi rūpintis savo geriausiais keturkojais draugais: juos glostė, šnekino ir šėrė, abu augintiniai susirgo odos ligomis ir Marijona niekuo negalėjo jiems padėti.
Senolė neturėjo nei transporto priemonės, nei pinigų, kad nuvežtų savo augintinius į veterinarijos kliniką.
Bet vieną dieną į Marijonos duris pasibeldė Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos (LGTAO) savanoriai.
Paaiškėjo, kad Josvainiuose vykdomas projektas, kuriuo siekiama padėti kaimo žmonėms pasirūpinti jų augintiniais, juos paskiepyjant, ženklinant ir kastruojant.
Supratę, kad Marijonos gyvūnėliai serga, savanoriai pasiūlė ne tik minėtąsias paslaugas, bet ir nuvežė juos pas veterinarijos gydytoją gydymui.
Taip josvainiškės gyvūnai buvo išgelbėti, o pati senolė negalėjo atsidžiaugti, kad pagaliau atsirado jos gyvūnų gelbėtojai.
Tokių vienišų senjorų, kaip Marijona, kurių visas gyvenimo džiaugsmas yra jų augintiniai, Lietuvos kaimuose gyvena daugybė.
Dažnai šie žmonės savo keturkojus myli labiau, nei bet ką kitą, bet neišgali visapusiškai jais pasirūpinti, tai yra, suteikti ne tik maistą, pastogę, bet ir juos paženklinti bei kastruoti.
Nekastruoti gyvūnai rujos ar morčiaus metu neretai pabėga, neženklinti pasimeta, o jeigu grįžta, dažnai atsiveda ir nepageidaujamų palikuonių.
Siekiant to išvengti, LGTAO, gyvūnų gerovės tarnyba „Pifas“ ir Kėdainių rajono savivaldybė pradėjo bendrą tęstinį socialinį projektą senoliams ir jų augintiniams.
Šiuo projektu siekiama Kėdainių rajono kaimuose gyvenantiems žmonėms, visų pirma – senjorams, padėti tinkamai pasirūpinti savo augintiniais.
Projekto metu daugiau nei 500 gyvūnų planuojama suteikti nemokamų veterinarinių procedūrų ir taip kaimo gyventojams palengvinti savo augintinių priežiūrą.
Juk senoliai neturi lėšų ne tik augintinių kastracijai ir ženklinimui, bet ir elementarioms veterinarinėms procedūroms.
Projekto pradžiai buvo pasirinktas Josvainių kaimas Kėdainių rajone. Jame jau pradėtos teikti nemokamos augintinių kastracijos, vakcinacijos nuo pasiutligės ir ženklinimo paslaugos.
Tokiomis svarbiomis strateginėmis prevencinėmis priemonėmis iki 2021 metų siekiama sumažinti benamių gyvūnų skaičių.
„Matome, kad tai itin reikalinga pagalba kaimo gyventojams, o ypač vienišiems senoliams, kuriems pasirūpinti augintiniams yra per sunku, o būtent keturkojis draugas jiems yra vienintelė paguoda ir pašnekovas“, – teigė projektą inicijavę LGTAO atstovai.
LGTAO vadovė Brigita Kimantaitė ne kartą yra pasisakiusi apie kastravimo ir gyvūnų ženklinimo mikroschema svarbą.
Neženklinti gyvūnai dažnai pasimeta, o nekastruoti atsiveda nepageidaujamus palikuonis, kuriais žmonės bando atsikratyti arba juos žudydami, arba išmesdami į gatvę.
Interneto svetainės lrytas.lt rubrikoje „Augintinis“ ne kartą buvo apie tai rašyta.
Neseniai pasakojome ir istoriją apie penkerių metų šunelį Torį, kurį kažkas Prienų rajone bandė nuskandinti Verknės upėje, po kaklu pririšęs sunkią geležį. Laimė, šuo sugebėjo išplaukti į krantą, kur jį rado geraširdė moteris.
Gyvūnų globėjai įtaria, kad taip su Toriu bandė susidoroti jo šeimininko kaimynas, galbūt keršijęs šuniui už lindimą prie jo laikomos kalytės.
Teigiama, kad panašių istorijų, o ir benamių arba nudobtų gyvūnų gerokai sumažėtų, jeigu šeimininkai ženklintų ir kastruotų savo augintinius.
„Kastravimas ir ženklinimas yra tie strateginiai ir humaniški būdai, kaip galima kontroliuoti benamių gyvūnų skaičių.
Kita vertus, ne visi gyventojai, ypač gyvenantys skurdžiai, turi tam lėšų“, – kalbėjo LGTAO atstovė.
Todėl Kėdainių rajone ir buvo pradėtas minėtasis projektas.
Žmonės, kurių gyvūnais žadama padėti pasirūpinti, atrenkami ne pagal amžių ar pajamas, bet pagal gyvenamąją vietą.
„Labai griežtų reikalavimų nei amžiui, nei pajamoms neturime. Iš esmės, užsuki į kaimo žmogaus kiemą ir matai jo situaciją.
Turime apsibrėžę tik geografines ribas. Kol kas šiam projektui pasirinkti Josvainiai“, – teigė LGTAO savanorė.
Josvainių kaimas projekto pradžiai buvo pasirinktas neatsitiktinai.
Kėdainių rajone atlikta apklausa parodė, kad daugiau nei pusė šio kaimo gyventojų šunis laiko pririštus prie grandinių.
Be to, paaiškėjo, kad Josvainių gyventojams reikėtų daugiau papasakoti apie tinkamą augintinių priežiūrą ir kartu juos supažindinti su kastracijos, vakcinacijos ir ženklinimu teikiama nauda.
„Daugybės metų patirtis rodo, kad kaimo gyventojai dažnai imasi nehumaniškų priemonių atsikratyti gyvūnų vadomis. Ypač tai pajaučiame pavasarį. Nepageidaujamais mažyliais atsikratoma juos skandinant ar užkasant į žemę.
Pagalvojome, kad šviesdami, o kartu ir atlikdami minėtas veterinarines procedūras, padėsime keisti žmonių mąstymą, o šis pilotinis projektas taps pavyzdžiu kitiems rajonams ir regionams“, – vylėsi B.Kymantaitė.
Kadangi gyvūnų negalima ženklinti ir kastruoti be savininkų sutikimo, LGTAO daug dėmesio skiria žmonių švietimui.
Pavyzdžiui, Josvainiuose su gyventojais daug kalbamasi apie gyvūnų ženklinimo ir kastravimo naudą. Taip LGTAO išleido specialius su ženklinimu ir kastravimu supažindinančius lankstinukus bei plakatus, aiškinančius, kad tai prisideda prie pačių žmonių ir jų gyvūnų gerovės.
„Nenorime pasakyti, kad kaimo žmonės yra žiaurūs. Bet kartais dėl skurdo jie gali manyti, kad neturi kito pasirinkimo, kaip tik atsikratyti jaunikliais.
Todėl tikime, kad šis projektas, kuris teikia kastravimo ir ženklinimo paslaugas nemokamai padės ir jiems patiems, išvengti nehumaniškų sprendimų“, – vylėsi LGTAO atstovai.
Ženklinimo, skiepijimo ir kastravimo paslaugos kaimo gyventojų augintiniams bus nemokamos. Bet projekto organizatoriams vienam gyvūnui suteiktos veterinarinės paslaugos kainuos apie 20 eurų. Iš viso projeko metu teks pasirūpinti net 500 augintinių.
Siekiant surinkti reikalingą sumą LGTAO jau ne kartą prašė gyventojų ir verslo įmonių suteikti pagalbą ir paramą, kad galėtų tęsti šį projektą.
Sėkmingai įgyvendinus projektą Josvainiuose, jį planuojama tęsti ir kitose kaimo vietovėse. Tiesa, kol kas nenuspręsta, kuriose.
Be to, gyvūnų globėjai ateityje viliasi veterinarines paslaugas tiekti į kaimo vietoves atvykdami klinika ant ratų.
Tokia mobili klinika praverstų ne tik įgyvendinant panašius projektus, bet ir vykstant ten, kur reikia skubios veterinarinės pagalbos arba pažeidžiamos gyvūnų teisės.
Tiesa, mobiliai klinikai įkurti prireiks visuomenės ir partnerių pagalbos.
