Norint apsaugoti savo keturkojį reikėtų žinoti esminius gyvūnų mitybos principus. Augintinių šeimininkams specialistai rekomenduoja savo mažuosius draugus – šunis bei kates – dar ir apdrausti – ligos atveju taip jiems galėsite užtikrinti geriausią gydymą.
Veterinarijos gydytojas Martynas Jermolajevas sako, kad renkantis pašarą reikėtų atsižvelgti į gyvūno poreikius, fizinį aktyvumą, veislės polinkius sirgti tam tikromis ligomis bei esamą jo sveikatos būklę. Medikas pridūrė, jog savo paskirtį turi tiek sausas, tiek ir šlapias pašaras ir, kad abu jie gali būti derinami tarpusavyje.
„Sauso maisto privalumas yra jo kompaktiškumas ir mobilumas. Juo paprasta šerti keliaujant su augintiniu, paprasta dozuoti, jis turi pakankamai ilgą galiojimo laiką. Kita vertus, didžiausias sauso pašaro minusas yra jo sudėtyje esantis didelis krakmolo kiekis, gamybos metu perkaitinti riebalai ir baltymai. Rūpestį taip pat kelia nemažas kiekis įvairių konservantų, naudojamų sauso pašaro gamyboje“, – pasakojo veterinaras.
Anot M.Jermolajevo, šlapią maistą keturkojai mėgsta labiau nei sausą.
„Šlapias maistas skoniu yra turtingesnis, negu sausas maistas, dėl to yra labiau mėgstamas gyvūno. Dažniausiai jis turi daugiau pagrindinių maistinių medžiagų – riebalų ir baltymų. Taip pat yra kompaktiškas ir lengvai dozuojamas. Vis dėlto, šlapiu maistu peršerti gyvūną yra lengva dėl jame esančio didesnio koncentruoto kalorijų kiekio. Gyvūnui kyla rizika priaugti antsvorio. Taip pat šis maistas nėra gera burnos ertmės higienos profilaktika, nes jis yra minkštas ir nevalo dantenų“, – tęsė ekspertas.
Tiems, kas pašarą gamina namuose taip pat reikėtų atsižvelgti į angliavandenių kiekį. Pasak košių keturkojams virti nerekomenduojančio veterinarijos gydytojo, geriausia augintinį šerti žalios mėsos ir jos produktų patiekalais, subalansuotais šunų ir kačių mitybai.
„Ideali dieta yra individualiai subalansuota žalios mėsos mityba“, – sakė jis.
Gydymo išlaidos gali siekti šimtus
Draudimo bendrovės „If“ privataus turto produkto vadovas Tomas Sinkevičius pastebi, kad alerginės reakcijos maistui nėra šunis ir kates dažniausiai kamuojami susirgimai, tačiau vis tiek pasitaikantys.
„Tokiais atvejais šeimininkai, turintys augintinio draudimą, dažniausiai kreipiasi dėl alerginio dermatito ar egzemos. Veterinarai neretai rekomenduoja tiesiog įsigyti specialų šampūną ir to užtenka ligai išgydyti. Jei alergija siejama su maistu, siūloma keisti pašarą. Jei liga yra įsisiūbavusi, gydymo išlaidos gali atsieiti iki 200 eurų“, – sakė jis.
„If“ atstovas patarė, kaip elgtis, jeigu neigiamų pasekmių nepavyktų išvengti.
„Pastebėjus alergiją maistui labai svarbu tam tikru periodu tiksliai vadovautis veterinaro nurodymais, kadangi netgi mažiausias skanėsto gabaliukas gali atnaujinti problemą. Laiku nesiėmus reikiamų priemonių augintiniui gali nusilpti imunitetas, pradėti pulti kitos ligos. Jei taip nutiktų, turėdami draudimą galite savo augintiniui parinkti geriausią gydymą ir nesirūpinti dėl patirtų išlaidų.
Be to, „If“ augintinio draudimas atlygina ne tik gyvūnų gydymo išlaidas, bet ir kompensuoja išdykusių keturkojų kitiems padarytą žalą bei moka gyvybės draudimo išmokas, jei šuo arba katė mirtų, dingtų, būtų pavogtas nepriklausomai, ar augintinis su kilmės dokumentais, ar nekilmingas“, – nuramino specialistas.
