Japonų mokslininkai teigia, kad šunys gali būti nuoširdžiai sujaudinti, kai po ilgo nebuvimo pamato savo šeimininkus.
Manoma, kad ašaros pagilina ryšį tarp šunų ir jų šeimininkų.
Atliekant tyrimą, pagrįstą 22 šunų elgesiu, buvo nagrinėjamos šunų reakcijos, kurios pasireikšdavo po išskyrimo su savo šeimininkais ir kitais pažįstamais žmonėmis.
Norėdami patikrinti savo teoriją, Azabu universiteto ir Jichi medicinos universitetų mokslininkai įprasto bendravimo su šeimininkais metu ir likus minutei, kol po penkių ar septynių valandų išsiskyrimo vėl susitiks su šeimininku, šunims po akimis padėjo popieriaus juosteles.
Jie atrado, kai šunys išvydo savo šeimininkus, ėmė ašaroti. Ašarojimo reakcijos nebuvo, kai šunys vėl susitiko su žmonėmis, su kuriais jie buvo pažįstami, bet kurie nebuvo jų šeimininkai.
Norėdami išsiaiškinti, ar ašaros tikrai buvo susijusios su augintinių emocijomis, tyrėjai panaudojo tirpalą, kuriame yra oksitocino, pagrindinio hormono, kuris svarbus tarpusavio ryšio užmezgimui.
Po to, kai jie panaudojo hormoną, buvo pastebėta, kad šunų ašarojimas padidėjo.
Nors žinoma, kad šunys verkia, kad jų ašarų latakai išsivalytų, anksčiau tai nebuvo siejama su jų emocine reakcija.
„Niekada negirdėjome apie atradimą, kad gyvūnai lieja ašaras iš džiaugsmo, pavyzdžiui, vėl susitikę su šeimininkais“, – sakė vienas iš žurnale „Current Biology“ paskelbto tyrimo autorių Takefumi Kikusui.
Nors savininkai gali būti geriau susipažinę su ekstazės kupinų augintinių uodegos vizginimu ar veido laižymu, šuns ašaros taip pat gali paveikti žmones.
Šuns žvilgsnis skatina oksitocino sekreciją, todėl šeimininkai labiau rūpinasi ar saugo savo augintinį.
Mokslininkai taip pat nustatė, kad šeimininkai pajuto didesnį norą rūpintis savo gyvūnais, kai pamatė juos apsiašarojusius.
„Jų ašaros gali turėti įtakos gilinant tarpusavio santykius ir dar labiau paskatinti tarprūšinius ryšius“, – rašė mokslininkai.
