„Niekada nebuvo jokių požymių, jog N. būtų linkęs smurtauti ar šiaip ką nuskriausti. Nežinia, kas jam pasidarė. Girdėjome, jog po šio įvykio vyrą išvežė į psichiatrijos ligoninę“, – kalbėjo kaimo žmonės, sunkiai atsigaunantys po patirto šoko.
49 metų N. gyvena vienas iš tėvų paveldėtame name. Prieš kelerius metus vyras įsigijo belgų aviganį.
„Jiedu visur vaikščiodavo kartu – ir į parduotuvę, ir pasivaikščioti palei Šešupę. N. tikrai mylėjo šunį ir juo rūpinosi.
Vyras keleri metai nebegirtauja, tiesiog mūsų akyse taisėsi.
N. kiekvieną sekmadienį eidavo į mišias. Atkreipėme dėmesį, jog bažnyčioje jis nuolat sėdėdavo toje pačioje vietoje.
Jis turi auksines rankas, užsiima medžio darbais. Gamino baldus, viešoje kaimo erdvėje pastatė suoliuką, turėjo projektų su seniūnija.
Neseniai sekmadienį kartu išėjome iš bažnyčios, šnektelėjome. N. džiaugėsi, kad turi naują projektą, gavo medienos. Nebuvo jokio įtarimo, jog jis turi kokių nors sveikatos problemų“, – pasakojo viena Slavikų gyventoja.
Kaimo žmonės apie kaimyną kalbėjo tik palankiai, todėl netikėtas įvykis juos sukrėtė iki širdies gelmių.
Įtarimas, jog su N. kažkas negerai kilo naktį į antradienį.
Vyras baladojosi į gatvės kaimynų duris. Vieni jų neįsileido, o rytą prie savo durų rado padėtą maldaknygę.
Kiti kaimynai, pamatę kruvinas N. rankas, suprato, jog įvyko nelaimė.
Vyro kieme jie rado merdintį belgų aviganį ir iškvietė policiją.
N. elgėsi ir kalbėjo neadekvačiai, tikino, jog šuo jį puolė, todėl jis gynėsi kirviu.
Žiauriai sužalotas keturkojis buvo nugabentas pas veterinarą. Išgelbėti šuns gyvybės buvo nebeįmanoma, todėl, kad nelaimėlis nebesikankintų, jis buvo užmigdytas.
Savo šunį užkapojęs vyras buvo išvežtas į ligoninę.
„Kai sugrįš iš ligoninės, jam bus didelis smūgis, kai neberas savo mylimo šuns, ir kai suvoks, ką padarė“, – išgyveno dėl kaimyno Slavikų kaimo gyventojai.
