Dėžė ir miauksintis jos turinys pastebėti antradienį, maždaug vidurdienį.
Gyvūnėlius radusi darbuotoja bandė klausinėti tuo metu klinikoje buvusių žmonių – galbūt šie kažką pastebėję.
„Pasak vienos mūsų klientės, tai padarė kokių 10–12 metų amžiaus berniukas. Moteris pastebėjo, kad berniukas vienoje rankoje laikė žvejybinę meškerę, kitoje rankoje – dėžę su kačiukais. Padėjo dėžę prie durų ir nuvažiavo dviračiu“, – „Vakarų ekspresui“ pasakojo veterinarijos felčerė ir klinikos darbuotoja Ineta Bieliauskaitė.
Ieškos namų
Pasak I. Bieliauskaitės, kačiukai šiuo metu apgyvendinti šalia veterinarijos klinikos esančioje nedidelėje kačių prieglaudoje VšĮ „Donpitos prieglobstis gyvūnams“.
„Pirmiausia gyvūnai apžiūrėti, ar yra kliniškai sveiki. Apžiūros metu pastebėta, kad sloguoja ir čiaudi, todėl buvo paskirtas gydymas“, – pasakojo I. Bieliauskaitė.
Pašnekovė teigė, kad po to, kai gyvūnai pasveiks, jų lauks įprastos procedūros, tai yra nukirminimas, michroschemos įterpimas ir būtinieji skiepai.
Jei viskas klostysis gerai, prieglauda po kurio laiko ieškos kačiukams naujų namų.
Patalpos neguminės
Pasak I. Bieliauskaitės, gyvūnų „numetimas“ prie klinikos durų nėra retas reiškinys.
„Žmonės įsivaizduoja, kad čia „gyvybės langelis“, tad toks neatsakingas elgesys pasikartoja ne kartą ir ne du. Dažniausiai kačiukai tiesiog permetami per tvorą. Šiuo atveju dar pasielgta humaniškai, gyvūnai bent jau buvo įdėti į dėžutę, o ne į juodą užrištą maišą, kuris paliekamas net ir stipriausioje kaitroje“, – patirtimi dalijosi klinikos darbuotoja.
Pašnekovė kalbėjo, jog pasisekė, kad tuo metu nebuvo daug darbo ir „lauknešėlį“ pavyko greitai pastebėti.
„Negi sunku ateiti, pabelsti į duris ir paprašyti pagalbos? Taip, mes turime prieglaudą, tačiau ji yra labai maža, dažnai neužtenka vietos priimti visus gyvūnus, juos tenka talpinti ir į veterinarijos klinikos patalpas“, – liūdna patirtimi dalijosi pašnekovė.
I. Bieliauskaitė pridūrė, kad apie priklydusius beglobius gyvūnus žmonės gali pranešti savo savivaldybių atstovams, taip pat specialiai beglobiais besirūpinančioms organizacijoms.
Palikti juos prie klinikos durų – ne išeitis.
Nepatenkinti, nes rūpinasi?
I. Bieliauskaitė teigė, kad jokio finansavimo klinika ir prieglauda negauna, o visus jiems globoti atneštus kačiukus iš savo kišenės išlaiko veterinarijos gydytoja ir klinikos savininkė Christina Arutiunian.
„Vienintelis finansavimas – gyventojų pajamų mokestis. Tai vos 200 eurų. Mažos prieglaudos jokio papildomo finansavimo negauna. Tačiau absudiškiausia tai, jog kai į didesnes prieglaudas gyvūnai nebetelpa, juos atveža pas mus, o rūpintis gyvūnais turim taip, kaip išmanom“, – realybe dalijosi I. Bieliauskaitė.
Pasak jos, ne tik maitinimo, bet ir gyvūnų sterilizacijos, kastravimo ar gydymo kaštus taip pat apmoka klinikoje dirbanti Ch. Arutiunian.
Šalia veterinarijos klinikos esanti prieglauda „Donpita“ Dituvos soduose taip pat įrengė keletą namelių, kuriuose benamėms katėms kas dvi savaites supilama po 15 kilogramų maisto.
Tiesa, ne visi žmonės džiaugiasi aplinkinių geraširdiškumu.
„Esame gavę skundą, kad dėl mūsų maitinimo namelių benamės katės vaikšto po privačius žmonių sodus“, – absurdiškais kaltinimais pasidalijo pašnekovė.
