Gryname ore tyko traumos, ligos ir nelaimingi atsitikimai, namuose – antsvoris ir psichologinės kančios. Tarp kačių aistruolių įsiliepsnojo ginčas, kur geriau jų numylėtiniams.

Kai Bruko prie Leitos (Bruck an der Leitha, Austrija) miesto gyventoja Anika Moritz vaikštinėja su savo augintine, ją dažnai užkalbina.

„Daugeliui žmonių atrodome įdomios“, – sakė jauna moteris. Gal dėl to, kad už pavadėlio Anika vedžioja ne šunį, o katę, vardu Alexis.

Ralphas Ruckertas sulaukia mažiau dėmesio, kai vaikštinėja su terjeru Pacmanu. Kartais jis sutinka savo katiną Mackie, kuris laisvai bėgioja po Ulmo (Badeno-Viurtembergo žemė, Vokietija) gyvenamąjį rajoną apie jo namą.

[[ge:lrytas:lrytas:37347966]]

Kiek vyresnės nei 20 metų A.Moritz profesija – kačių dresuotoja. Jos „TikTok“ kanalas „Katzentrainer“ („Kačių dresuotojas“) turi daugiau nei 200 tūkst. sekėjų. Ji parašė ir vadovą kačių dresūros tema.

Anikos katė Alexis gali pagal komandą sukiotis aplink jos kojas, pasisveikinimui ištiesti letenėlę, vaikščioti atbula. Kartą augintinė per minutę pademonstravo 26 triukus. Tiek nesugebėjo nė viena kita katė, todėl Alexis įtraukta į Guinnesso rekordų knygą.

R.Ruckertas – veterinaras, 35 metus dirbo šį darbą. Neseniai jis išėjo į pensiją, bet vis dar konsultuoja naminių gyvūnų savininkus, kurie turi problemų dėl savo augintinių.

Nuo 2012-ųjų jis turi tinklaraštį naminių gyvūnų temomis, kai kurie rašiniai pasiekia milijonus žmonių.

[[ge:lrytas:lrytas:36264785]][[ge:lrytas:lrytas:36334024]][[ge:lrytas:lrytas:36767337]][[ge:lrytas:lrytas:37282320]][[ge:lrytas:lrytas:37242205]]

A.Moritz ir R.Ruckertas atspindi skirtingą požiūrį į populiariausią Europos naminį gyvūnėlį ir atstovauja veikiausiai skirtingoms kačių gerbėjų kartoms. Abu puikiausiai pažįsta „aksomines letenėles“. Bet ar gyvūnai į valias turėtų vaikštinėti apie namus, ar geriau juos būtų uždaryti namuose, A.Moritz ir R.Ruckerto požiūriai skiriasi taip stipriai, lyg jie kalbėtų ne apie tuos pačius augintinius.

Jie, vaizdžiai sakant, atstovauja dviem priešingoms pusėms karo, apėmusio vokiškai kalbančių ir kates laikančių bendruomenių narius. Vienoje – A.Moritz ir Karlsrūhės (Vokietija) kačių dresuotoja Elisabeth Seifert.

Jų augintiniai vaikšto po lauką tik šeimininkių lydimi ir prižiūrimi. Jos baiminasi, kad priešingu atveju numylėtiniai užsikrės ligomis, bus suvažinėti arba sužaloti per kovą su savo giminaičiais.

Šį požiūrį kiti kačių gerbėjai laiko gyvūnų kankinimu.

„Šia tema verda karštos diskusijos“, – sakė E.Seifert.

Bet ginčų nekyla dėl to, kad dėl laisvai gryname ore vaikščiojančių kačių gali kilti problemų, nes jos gamtinius reikalus atlieka svetimuose daržuose, kiemuose ir vaikų žaidimo aikštelėse.

Nesterilizuotos augintinės prisideda prie tolesnio benamių kačių dauginimosi. Kai naktimis gyvūnai kaunasi dėl teritorijos, jų garsūs klyksmai gali išgąsdinti ištisus gyvenamuosius kvartalus.

Bet pirmiausia jie žudo paukščius giesmininkus ir smulkiuosius žinduolius. Olandijos aplinkosaugininkų nuomone, plėšrūs naminiai gyvūnai kelia pavojų šimtų rūšių gyvūnų išlikimui. Tačiau draudimai, kurių dėl surinktos informacijos reikalauja tyrėjai, taikomi retai.

[[ge:lrytas:lrytas:37407884]]

Nuo 2022-ųjų Vokietijos Badeno-Viurtembergo žemės pietuose esančiame Valdorfo mieste balandžio–rugpjūčio mėnesiais įvestas draudimas katėms laisvai vaikščioti lauke. Šia akcija stengiamasi apsaugoti tuo laikotarpiu perinčius koduotuosius vieversius.

Kai kurie kačių mylėtojai išsikovojo išimčių savo augintiniams: jie galėjo ir toliau vaikštinėti apie namus, tačiau tik su GPS sekimo įrenginiais, kurių duomenys buvo siunčiami žemesnio rango gamtos apsaugos institucijai.

Ginčas dėl agresyvių kačių tęsiasi jau seniai. Tačiau dėl socialinės žiniasklaidos poveikio bręsta naujas požiūris, ypač tarp jaunesnių naminių augintinių savininkų.

Jiems mažieji baltadančiai kirstukai ir koduotieji vieversiai rūpi mažiau už jų kates. Šie švelnių letenėlių mylėtojai įsitikinę, kad kruopščiai prižiūrimi jų kačių pasivaikščiojimai po lauką – geriausias dalykas augintiniams.

Dresuotoja A.Moritz turi tris kates. Alexis, Freddie ir Balthazaras gali lauke vaikštinėti tik po nedidelį sodą, esantį už namo. Jį juosia tvora, kurios neįmanoma peršokti.

Visi trys augintiniai gali vaikščioti gryname ore su savo šeimininke vedžiojami už pavadėlio. Dresuotoja tai vadina saugiu kačių išėjimu į lauką.

R.Ruckerto katės Mackie ir Maisie vaikšto ten, kur joms tinka ir patinka. Jis jau keleri metai stebi ir saugaus kačių vaikščiojimo po lauką tendenciją, tačiau šis apibūdinimas R.Ruckertui tėra graži frazė joms įkalinti.

[[ge:lrytas:lrytas:37407882]]

A.Moritz nuomone, lauke augintinių tyko per daug pavojų. Gyvūnas gali būti netyčia kieno nors priglobtas arba žūti per eismo įvykį. Kai kuriuose Vokietijos regionuose susiklosčius tam tikroms aplinkybėms laisvai vaikščiojančias kates gali nušauti medžiotojai.

A.Moritz vaikystės metais katės vienos galėjo vaikščioti lauke, prieš dešimt metų tai buvo savaime suprantama. Bet jos katinas Azraelis vieną dieną negrįžo ir ji nežino, kas jam atsitiko. Nuo tokio likimo Anika nori apsaugoti kitas kates, taip pat ir save.

Kačių laikymo namuose naudai byloja ir kai kurie faktai. Naminių kačių amžius vidutiniškai siekia 15–18 metų, o laisvai vaikščiojančių – tik 8–12 metų.

Katės, kurios gali vaikštinėti tik aptvertose teritorijose arba vedamos už pavadėlio, patiria mažiau streso nei tos, kurios slampinėja be palydovo. Tai byloja apklausos.

Laisvai vaikščiojančioms katėms ypač pavojingi eismo įvykiai. Tai atskleidė 2021-aisiais internete surengta Vidurio Europos kačių savininkų apklausa. Ketvirtadalis jų sakė, kad jų augintinės buvo suvažinėtos. Panašus apklaustųjų skaičius teigė, kad jų katės buvo sužalotos per peštynes su kitais gyvūnais.

Kas penkta katė, pasak „Journal of Veterinary Behavior“ studijos, ilgą laiką negrįžo namo, beveik 13 proc. dingo visiems laikams.

„Abi kačių laikymo formos turi savo rizikų, – įsitikinęs R.Ruckertas, per apžiūras ant kai kurių kačių kūno dažnai matęs įkandimų paliktų žaizdų arba pūlinių. – Jos kaimynystėje turėjo mirtiną priešą, su kuriuo nuolat susipešdavo.“

Daugeliui kačių, kurios vienos slampinėjo apie namus, jis dažniau yra nustatęs, pavyzdžiui, leukozę, pavojingą ligą, nuo kurios yra vakcina, arba FIV – kačių imunodeficito virusą.

Tačiau jo pacientai, kurie gyveno namuose, dažniau pasižymėjo dėmesį patraukiančiu elgesiu. Tuo metu, kai po lauką laisvai vaikštantys augintiniai dažnai sąmoningai tyrinėjo jo gydymo kambarį, daugelis naminių kačių visiškai suglumusios tupėjo savo transportavimo narvuose.

Kai kurios augintinės pasižymėjo tik tariamais elgesio sutrikimais. Jų šeimininkai skundėsi, kad jos šlapinasi kur papuola bute, o ne joms skirtose kraiko dėžėse.

„Katės pasižymi savo teritoriją ir jei jų fizinis aktyvumas apsiriboja gyvenamuoju kambariu, ten jos gali atlikti savo gamtinius reikalus“, – sakė R.Ruckertas.

Tačiau neginčytinas faktas, kad naminės katės fiziškai kenčia dėl laikymo patalpose, jos daug dažniau turėjo antsvorio nei laisvai vaikštinėjančios.

Gyvūnų apsaugos organizacijos taip pat nesutaria, kiek laisvės naudinga suteikti naminiams gyvūnams.

„Daugeliui kačių patinka laisvai vaikščioti, dėl to jos gali lavinti savo natūralius instinktus medžioti ir tyrinėti aplinką“, – teigė Vokietijos gyvūnų apsaugos asociacijos atstovė Nadia Wattad.

Bet gyvūnų teisių gynėjai iš organizacijos PETA laikosi atsargesnio požiūrio, nes laisvai po lauką vaikštinėjančioms katėms kyla daug pavojų.

„Kiekvienais metais per eismo įvykius sužalojama daugybė augintinių, jie suserga, tampa gyvūnų kankintojų aukomis arba nušaunami medžiotojų“, – aiškino naminių gyvūnų ekspertė Jana Hoger.

[[ge:lrytas:lrytas:37407885]]

Jos nuomone, bute ir patikimai aptvertame sode katėms sudaromos sąlygos gyventi saugiai. Prieš apsispręsdami jas auginti žmonės turi rimtai apsvarstyti, ar galės tinkamai jomis pasirūpinti.

Kačių dresuotoja A.Moritz savo katėms skiria daug laiko. Trijulė neturi liūdėti ir būdama bute. „Gyvenu savo kačių gyvenamojoje erdvėje“, – neslėpė kačių dresuotoja.

Ant sienų ji pritvirtino plokštes, kuriomis katės gali laipioti. Yra hamakai, kuriuose tupėdamos augintinės gali pro langą stebėti lauką, yra ir jų dresūros vieta, kur A.Moritz kasdien moko savo kates mažų triukų.

„Kaip tinkamai dresuoti savo katę?“ – taip vadinasi vienas A.Moritz vaizdo įrašų. Ten jos augintinė Alexis laipioja ir šokinėja per savo šeimininkės kojas.

Bet norint išvesti katę pasivaikščioti su pavadėliu, reikia tam tinkamai pasiruošti. A.Moritz siūlo kursą, kuris moko, kaip augintinio laikymą namuose derinti su saugiu išėjimu į lauką.

Pirmiausia katė privalo prie daug ko priprasti: pavyzdžiui, prie specialaus diržo su krūtinės dirželiu, pavadėlio. Prieš išeidama į lauką augintinė turi įlipti į kuprinę.

Kodėl katės su pavadėliu negalima tiesiog vesti pro namų duris?

Tai nėra gera idėja. Kiekvieną kartą, kai žmogus atidaro duris, katė tikisi, kad dabar eis į lauką, todėl nuolat tupi prie jų ir miauksi.

„Netikėtas pasivaikščiojimas taip pat negerai. Prieš kelionę su augintine kuprinėje reikėtų informuoti kaimynystėje gyvenančius žmones, kurie laiko šunis“, – įspėjo A.Moritz.

Ji išsiaiškino tobulą maršrutą ir laiką, kai būna mažiau šunų. Dabar Alexis, Freddie ir Balthazaras – kiekvienas atskirai su pavadėliu – visada vaikšto su šeimininke tuo pačiu maršrutu.

„Tada katės jaučiasi saugiausiai. Iš tikrųjų didžiąją laiko dalį stoviu vienoje vietoje, kad mano katė galėtų uostinėti, voliotis ant žemės ar tiesiog stebėti aplinką“, – pasakojo A.Moritz.

O kai virš krūmų praskrenda paukštis? Iki pasivaikščiojimų su pavadėliu kiekviena katė turėtų išmokti reaguoti į savo vardą. Šeimininkai gali apžiūrėti vietovę norėdami išsiaiškinti, kas galėtų kelti grėsmę jų augintinei.

„Tam turite būti iš anksto nusiteikę ir laiku pašaukti katę“, – įspėjo A.Moritz.

Veterinaro R.Ruckerto nuomonė apie tokius pasivaikščiojimus kitokia: „Katės iš prigimties ieško laimikio ir mėgsta palakstyti, o viso to negali patirti vedžiojamos su pavadėliu.“

O kur dabar jo katės?

Į šį klausimą R.Ruckertas negali tuoj pat atsakyti: „Viena laipioja čia, kita veikiausiai yra lauke.“

Parengė Ona KACĖNAITĖ

Kačių augintojų karas kursto aistras: išdėstė visus „už“ ir „prieš“