Ministerija atkreipė dėmesį, kad šis raginimas buvo paskelbtas po to, kai vasario mėnesį Vokietijoje buvo rastas pasiutlige sergantis šuo, kuris į ES atkeliavo iš Rusijos. Gyvūnas buvo įvežtas per vieną iš Latvijos pasienio kontrolės punktų.
Žemės ūkio ministerija taip pat pažymėjo, kad nors gyvūnai į Latviją įvežami su dokumentais, patvirtinančiais, kad jie atitinka ES reikalavimus, kompetentingų Latvijos institucijų atlikti laboratoriniai tyrimai dėl pasiutligės antikūnų 20 procentų atvejų parodė reikalavimų neatitinkančius rezultatus.
Ministerija paaiškino, kad tai kelia rimtų abejonių dėl dokumentų patikimumo ir gyvūnų sveikatos kontrolės veiksmingumo kilmės šalyse, dėl to taip pat kyla pavojus, kad į ES bus įvežtas pasiutligės virusas.
Susiję straipsniai
Žemės ūkio ministerija turi pagrįstų priežasčių manyti, kad šie dokumentai Rusijoje ir Baltarusijoje yra sistemingai klastojami.
„ES skyrė nemažai išteklių kovai su pasiutlige, o daugelis valstybių narių, tarp jų ir Latvija, pasiekė ir išlaiko šalių be pasiutligės statusą“, – pabrėžė A. Krauzė, pridurdamas, kad negalime leisti, jog šios ligos kontrolės priemonės nukentėtų dėl pažeidimų ir nepakankamos kontrolės Rusijoje ir Baltarusijoje.
Ministras pabrėžė, kad tais atvejais, kai kyla abejonių dėl gyvūnų sveikatos dokumentų patikimumo ir skiepų veiksmingumo, ES turi veikti greitai ir ryžtingai, nes neryžtingi veiksmai gali turėti rimtų pasekmių žmonių ir gyvūnų sveikatai, o kartais netgi gyvybei.
A. Krauzė paaiškino, kad laikinas komercinio šunų ir kačių importo iš Rusijos ir Baltarusijos draudimas būtų svarbi prevencinė priemonė, skirta apsaugoti gyvūnų ir visuomenės sveikatą visoje ES.
Tuo pačiu ministras ragina surengti ES valstybių narių veterinarijos ekspertų susitikimą, kurio metu būtų įvertinta esama padėtis ir susitarta dėl veiksmingiausių priemonių, skirtų sumažinti pasiutligės plitimo ES riziką.