Skaudi Rokiškio r. griovyje rasto šunelio baigtis: mėnesius trukusi nepriežiūra baigėsi mirtimi

Griovyje gulintį nedidelio ūgio šunį, kuriam suteiktas Fredžio vardas, žmonės pastebėjo savaitės pradžioje – vėlyvą pirmadienio vakarą. Apie „radinį“ jie pranešė bendruoju pagalbos numeriu, tad į vietą atvyko policijos pareigūnai. Panevėžio apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vedėja Odeta Jukniūtė patikslino, kad pranešimas buvo gautas apie 21.30 val. ir skambėjo labai jautriai: pirminė pranešusiųjų asmenų reakcija buvo tokia, kad šunelio sužalojimai – itin rimti: jam išdurtos akys. Į vietą nuvykę pareigūnai susisiekė su beglobiais gyvūnais rajone besirūpinčia Nijole Pranskūnaite, kuri pagalbos kreipėsi į netoliese nuo nelaimės vietos gyvenančią Neringą Dagienę.

„Nijolė paskambinusi prašė padėti policininkams, nes jie neturi nei pirštinių, nei pledo ar kitų priemonių, kad galėtų šunį paimti iš griovio. Savaime suprantama, kad plikomis rankomis svetimo šuns neliesi – tikrai gali įkąsti. Atsiuntė man ir jo nuotrauką, kurią pamačiusi nieko nebegalvojau – išlėkiau į nurodytą vietą. Nuo mano namų ji buvo, maždaug, už kilometro“, – pasakojo N. Dagienė, dar šiandien negalinti atsigauti nuo patirto šoko dėl šuns patirto skausmo. Dėliodama istoriją pašnekovė prisiminė prašiusi N. Pranskūnaitės susisiekti su Utenos rajono gyvūnų mylėtojų draugija, su kuria rokiškėnai bendradarbiauja, kad šie suteiktų veterinaro pagalbą iš karto. Moteris buvo pasiryžusi tą pačią minutę nuvežti kenčiantį gyvūną į Uteną. Deja, naktį susisiekti su niekuo nepavyko, tad Fredis keliavo į N. Dagienės namus.

Moteriai priklauso Obelių gyvenvietėje veikianti šunų ir kačių kirpykla „Grafas“, tad elgtis su keturkojais ji moka.

„Pasidėjau Fredį ant kirpimo stalo ir apžiūrėjau – vyliausi pati galėsianti kažkaip jam padėti. Pirmoji mintis, pamačius šunelį, buvo itin baisi: kad jam išdurtos akys. Tačiau apžiūrėjusi supratau, kad tai – iki „negalėjimo“ užleistas šuo, turintis rimtų problemų. Ant snukučio buvę šašai luposi su visa oda. Kitų sužalojimų tikrai nepastebėjau, jis nebuvo rišamas prie grandinės, nes apžiūrėjusi jį tikrai nemačiau antkaklio žymių. Kalbindama šunelį dar apkarpiau nagučius, kurie buvo labai ilgi. Kol jį glosčiau, kol buvo ant mano rankų, jis buvo ramus. Mačiau, kad jaučiasi geriau prie žmogaus. Bet vos jį paleisdavau, vėl inkštė, dejavo, lojo. Visą naktį praleidau prie jo, kaip prie mažo vaiko“, – pasakojo po tokios patirties pati sunegalavusi geradarė.

Tik ryte kenčiantis šuniukas buvo nuvežtas į Utenos rajono gyvūnų mylėtojų draugiją, kur buvo apžiūrėtas, jam suleisti vaistai nuo skausmo, paimti kraujo tyrimai. Veterinarai iš karto konstatavo, kad šuns būklė – itin sunki ir jei jis išgyvens, bus – stebuklas. Deja, stebuklas neįvyko: trečiadienį veterinarijos klinikoje buvo priimtas humaniškiausias sprendimas Fredį „paleisti“.

Į Utenos rajono gyvūnų globos draugiją Fredis buvo nugabentas sunkios būklės: su pažengusia ir išplitusia akių infekcija, babeze, anemija ir prastais inkstų rodikliais, žema (36,7) kūno temperatūra, tad specialistai iš karto įspėjo, kad šuneliui išgyventi reikės stebuklo. Nors būklę kuriam laikui pavyko stabilizuoti, o Fredis tą naktį išgyveno, trečiadienio rytą jo būklė pradėjo sparčiai blogėti: prasidėjo priepuoliai, vėmimas, nevalingas tuštinimasis ir šlapinimasis, sutriko kvėpavimas ir širdies ritmas.

N. Dagienės teigimu, policijos pareigūnai netruko išsiaiškinti apleisto šunelio šeimininkus, tad vos ši informacija pasiekė ją, moteris nuskubėjo į Fredžio namus: „Nuvažiavau ir radau dar du šunis, bet neradau nei vieno žmogaus. Beldžiausi ir į duris, ir į langus, visgi niekas neišėjo. Niekas neatidarė. Paaiškėjo, kad ten gyvenusią senolę į Rokiškį išsivežė jos artimieji. Tačiau tris šunis paliko. Vienas – labai senas, prie grandinės pririštas Haskio mišrūnas, kitas – baikštus taksiuko mišrūnas. Radau ir trečią būdą, kuri buvo Fredžio – ten matėsi jo kailio“.

Moteris apgailestavo, kad atokioje sodyboje šunys palikti ne tik be žmogaus, bet ir be maisto, vandens, tad nelaimėliams ji atvežė ėdalo, išplovė vandens indus ir pripylę švaraus vandens. Sulaukę švelnumo, keturkojai tapo draugiški ir laimingi.

„Fredis buvo apleistas: veterinarai sakė, kad mėnesių mėnesius puvo jo akys. Ir kas dabar bus su likusiais dviem šunimis? Ar jie turės laukti, kol „šeimininkai“ atveš kąsnelį? Negalima jų ten palikti. Juk lyja, net ir pripylus sauso ėdalo, jis sušlampa. Reikia jiems pagelbėti“, – visuomenės ir tarnybų supratingumo prašė pašnekovė, nors pripažino, kad šunys iš pirmo žvilgsnio nėra sulysę ar išsekę.

O. Jukniūtė patikslino, kad pranešimas bendruoju pagalbos telefonu apie, galimai, šuniui išdurtas akis po poros dienų buvo patikslintas: „Yra gautos medicininės veterinarų išvados, kad šuo nebuvo sužalotas, o gyvūno akių būklė yra ligos rezultatas. Policijos pareigūnai dabar renka su istorija susijusią informaciją, visgi abejoju, ar tai gali būti traktuojama kaip žiaurus elgesys su gyvūnu. Viskas vyko tikrai ne taip seniai, yra renkami duomenys ir kaip viskas pasisuks – neaišku. Gal įvykis bus traktuojamas kaip nepriežiūros atvejis. Šuns savininkė – itin garbaus amžiaus senjorė, kuri gal net nesuprato, jog šuneliui kažkas negerai. Čia dėmesį labiau atkreipti turėjo kiti asmenys, kurie prižiūri pačią senolę. Žinome, kad ten dabar likę du šunys, kažkas atvažiuoja pas juos ir toliau bus sprendžiama“.

Visgi dėl Fredžio gyvybės kovoję Utenos rajono gyvūnų mylėtojų draugijos atstovai apie įvykį ir padėtį informavo Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą.

Organizacija taip pat kreipėsi į visuomenę prašydama pagalbos padengiant visų gyvūnų gydymo, tyrimų ir vaistų išlaidas.