Žinomas šunų dresuotojas Antanas Butkus neabejoja, kad tinkamai išdresuotas gyvūnas nekelia jokios grėsmės net atsidūręs tarp gausybės nepažįstamų žmonių viešoje vietoje. O savo keturkojo įgūdžiais turi pasirūpinti jo šeimininkas.

Nuo metų pradžios Kaune įsigaliojo viešojo transporto taisyklių pakeitimai, suteikę daugiau aiškumo ir platesnių galimybių keleiviams, keliaujantiems su gyvūnais. Juos viešajame transporte leidžiama vežtis be taros.

Tokiose kelionėse šeimininkai augintinį turi laikyti už ne ilgesnio kaip pusės metro pavadėlio ir turi turėti skiepų pasą. Šuo privalo būti su antsnukiu, išskyrus tuos, kuriems dėl jų veislės antsnukiai nepritaikyti.

Ši galimybė taikoma tik ne piko valandomis. Darbo dienomis šunų be taros negalima vežti nuo 7 iki 9 valandos ir nuo 17 iki 19 valandos. Taip pat keleivis privalo pasirūpinti švara – jei gyvūnas transporto priemonėje priterštų, vietą būtina sutvarkyti.

[[ge:lrytas:lrytas:41356253]]

O pastarąjį kartą posėdžiavusi Kauno taryba patvirtino atnaujintas nuostatas dėl kelionių su šunimis pagalbininkais.

Nuo šių metų birželio 1-osios įsigalios taisyklėse išplėsta formuluotė, kuri iki šiol buvo taikoma tik neregiams ir šunims vedliams. Naujoji redakcija aiškiai apima visus asmenis su negalia, kuriems pagalbą teikia šuo pagalbininkas.

Pagal atnaujintas taisykles asmuo su negalia turi teisę važiuoti Kauno viešuoju transportu su šunimi pagalbininku, jei turi šuns pagalbininko statusą patvirtinantį dokumentą arba jo kopiją.

Tokia pati teisė suteikiama ir šuns pagalbininko rengėjui, kuris praktinio rengimo metu keliauja su šunimi mokiniu, – būtina turėti šuns pagalbininko mokinio statusą patvirtinantį dokumentą. Šiais atvejais šuo negali užimti sėdimosios vietos, jam taip pat netaikomi bendrieji gyvūnų vežimo apribojimai.

[[ge:lrytas:lrytas:42464962]][[ge:lrytas:lrytas:42522128]][[ge:lrytas:lrytas:42239148]][[ge:lrytas:lrytas:42344105]]

Minėtas pakeitimas reikšmingas tuo, kad miestas pereina nuo siauresnio reglamentavimo prie labiau įtraukios sistemos, užtikrinančios didesnį judėjimo savarankiškumą įvairias negalias turintiems keleiviams.

Štai prieš dvejus metus prekybos centro „Akropolis“ valdytojai paskelbė apie atnaujintas taisykles, o jos numato galimybę gyvūną atsivesti į prekybos centro bendro naudojimo patalpas – alėjas, poilsio erdves.

Prekybos centre įsikūrusios įstaigos – parduotuvės, paslaugų teikimo vietos, restoranai ir kavinės – tvarką dėl gyvūnų nustato pačios.

Augintinį lankytojai prekybos centre turi vedžioti su pavadėliu arba neštis tam skirtame krepšyje ir pasirūpinti, kad jis būtų draugiškas ir nekeltų pavojaus kitiems.

Kaskart paskelbus apie panašius sprendimus pasigirsta balsų, esą šunų ir kitų naminių gyvūnų nebūtina įsileisti į viešąsias erdves, nes tai kelia pavojų jų lankytojams.

– Ar viešose vietose – prekybos centruose, miesto viešajame transporte, įvairiose įstaigose – vaikštinėjantys šunys išties nekelia pavojaus aplinkiniams? – „Laikinoji sostinė“ pasiteiravo šunų dresuotojo A.Butkaus.

– Turime parengtą specialų testą „Šuo mieste“.

Jį išlaikę šunys yra socializuoti, valdomi ir žino svarbiausias taisykles – negalima šokinėti ant žmonių, jų pulti.

Jeigu atsivesime į viešą vietą laukinį šunį, bus problemų – stresą patirs tiek pats keturkojis, tiek aplinkiniai žmonės.

– Kaip vyksta testas „Šuo mieste“?

– Šuo privalo mokėti komandas „Sėdėti“, „Gulėti“, „Pas mane“, vaikščioti tarp didelio būrio žmonių, nereaguoti į automobilius bei dviratininkus. Jis turi išmokti kurį laiką likti vienas.

Kai dirba patyręs specialistas, pasiruošimas egzaminui užtrunka 2–3 mėnesius.

Kaune egzaminą per mėnesį išlaiko vidutiniškai 10 šunų. Išlaikius egzaminą Lietuvos kinologų draugija išduoda specialų sertifikatą ir problemų viešoje vietoje nekyla.

Svarbu paminėti, kad tai aktualu tik didelių veislių šunims, kurie gali įkąsti arba išgąsdinti žmogų. Mažiesiems testai nereikalingi, nes jie nešiojami rankinėse, krepšiuose.

– Ar galima sakyti, kad su testą išlaikiusiu šunimi visiškai saugu lipti į troleibusą, lankytis prekybos centre, poliklinikoje?

– Šimto procentų garantijos niekas negali duoti.

Visokių situacijų pasitaiko – šuo gali smarkiai išsigąsti ir gali kilti gynybinė reakcija.

Tačiau normaliomis sąlygomis toks šuo nekelia pavojaus.

– Ar galima pagal veisles išskirti, kurie šunys mažiausiai reaguoja į aplinką, lengviausiai pasiduoda mokymams, o kurie sunkiausiai?

– Lengviausiai dresūrai pasiduoda vadinamųjų tarnybinių veislių šunys – vokiečių aviganiai, belgų aviganiai. Būtent jie nuolat talkina pasieniečiams, muitininkams, policijos pareigūnams.

Tačiau jie dažniausiai būna išraiškingo būdo.

Kuo didesnis šuo, kuo mažiau judrus, tuo jis bus taikesnis. Šiai grupei galima priskirti labradoro retriverius, senbernarus.

Veislė turi įtakos gyvūno elgesiui, bet gerokai didesnės įtakos turi socializacija ir šeimininko priežiūra. Jeigu šuo nuo mažens bus vedžiojamas, pratinamas prie aplinkos, jis elgsis tinkamai.

– Žmonės itin bijo kovinių ir pavojingų veislių šunų. Ar tokiai baimei yra pagrindo?

– Su jais išties sudėtingesnė situacija, tačiau viskas priklauso nuo to, kaip šunys auginami.

Būtina nuo mažens neleisti pasireikšti šuns agresijai. Jeigu ji vis dėlto pasireiškia, geriau tokio šuniuko išvis atsisakyti.

Agresija šių veislių šunims tiesiog yra užkoduota genuose, bet labai daug priklauso ir nuo šeimininko.

– Kaskart artėjant Naujųjų metų sutikimui keturkojų šeimininkai skundžiasi, kad augintinius labai gąsdina šventiniai fejerverkai. Ar galima šunį išmokyti į juos nereaguoti?

– Aukštesnis dresūros standartas IGP numato, kad šūviu privaloma patikrinti šuns nervų sistemą. Jeigu ji stipri, šuo išoriškai nereaguoja į fejerverkus, taip pat svetimą žmogų, kitą šunį.

Fejerverkai šunis išgąsdina, nors ne visi jų bijo. Galima gyvūną pripratinti, kad nebijotų.

Iš pradžių šaudoma iš toli, vėliau atstumas mažinimas, kol pasiekia 15 metrų.

Galima sakyti, kad tiek šiuo atveju, tiek kitose situacijose viskas labai daug priklauso nuo šuns dresūros.

Prieš įsigaliojant pokyčiams dėl šunų – eksperto įspėjimas: garantijos nėra