Vienerių metų augintinis pas veterinarijos dermatologę atvyko jau išvargintas nuolatinio niežulio. Intensyvus kasymasis, letenų laižymas, ausų uždegimai, ašarojančios akys ir odos sudirgimas, kuris peraugdavo į infekcijas šeimininkams jau buvo tapę kasdienybe. „Atrodė, kad užsisuka ratas – gydome vieną problemą, o po trumpo pagerėjimo viskas grįžta iš naujo“, – prisimena šeimininkai.
Siekiant ne malšinti simptomus, o iš tiesų suprasti kas daro įtaką pasikartojantiems vargams, specialistė atliko išsamų Lokio būklės vertinimą. Atlikti tyrimai patvirtino atopinio dermatito diagnozę – lėtinę alerginę ligą, susijusią su padidėjusiu imuninės sistemos jautrumu aplinkos alergenams.
Po diagnozės Lokiui buvo sudarytas kompleksinis gydymo planas, o vėliau pradėta specifinė alergenų imunoterapija, padėjusi reikšmingai sumažinti ligos simptomus: niežulys sumažėjo, uždegimai tapo retesni, pagerėjo bendra savijauta.
Susiję straipsniai
Nuo gydymo pradžios praėjo jau daugiau nei dveji metai. Šiandien beveik ketverių metų Lokis gyvena visavertį gyvenimą – jo kasdienė savijauta kardinaliai skiriasi nuo tos, kuri buvo prieš diagnozę. Pasak šeimininkų, šiuo metu jis nebevartoja jokių papildomų medikamentų alergijos simptomams kontroliuoti.
„Dabar jau seniai pamiršome laikus, kai Lokį nuolat vargino niežulys ir odos problemos. Esame labai dėkingi, kad buvo rasta tikroji priežastis ir šuniukui tapo daug lengviau gyventi, o kartu lengviau ir mums. Gydytoja Viktorija ir visa „VetPet“ gyvūnų dermatologijos ir sveikatos centro klinikos komanda – tikri savo srities profesionalai“, – sako Lokio šeimininkė.
Tačiau Lokio istorija nėra išskirtinė. „VetPet“ vadovė, Europos veterinarinės dermatologijos koledžo (ECVD) diplomantė, veterinarijos gydytoja dermatologė Viktorija Lokianskienė sako, kad su tokiais alerginiais atvejais susiduriama nuolat ir daugeliu atveju tai yra kur kas daugiau nei tik odos niežulys.
Alergija yra kompleksinis susirgimas
Alergija vis dar dažnai klaidingai suvokiama kaip pavienis odos simptomas, tačiau tai yra susirgimas, kuriam įtakos turi genetika, aplinka, imuninės sistemos ypatumai ir odos barjero būklė.
„Tai nuolatinis uždegiminis procesas, kuris ilgainiui pažeidžia odą vis labiau. Prasideda užburtas ratas: kasymasis žeidžia odą, o pažeista oda ima niežėti stipriau“, – pasakoja V. Lokianskienė.
Norint išsiaiškinti, kas sukelia tokius nemalonius simptomus augintiniams, pirmiausia būtina atmesti kitas galimas niežulio priežastis – parazitus, maisto alergiją ar infekcines ligas. Vėliau atliekami intraderminiai odos alergijos testai, padedantys nustatyti jautrumą aplinkos alergenams – dulkių erkutėms, žiedadulkėms, pelėsiams ir kitiems veiksniams. Alergenų jautrumą taip pat galima nustatyti atliekant specifinių IgE antikūnų tyrimą iš kraujo, kuris tam tikrais atvejais yra tinkama alternatyva odos testams. Tai leidžia ne tik patvirtinti diagnozę, bet ir sudaryti individualų gydymo planą.
Kai kuriais alergijų atvejais kartu pasireiškia ne tik odos pažeidimai, bet ir kitų organų sistemų sutrikimai. Alerginės ligos gali būti susijusios su virškinamojo trakto negalavimais (vėmimu, viduriavimu, pilvo pūtimu), kvėpavimo sistemos simptomais (čiauduliu, kosuliu ar apsunkintu kvėpavimu), akių problemomis (paraudimu, ašarojimu, konjunktyvitu), taip pat bendros savijautos pokyčiais – nuovargiu, neramumu dėl nuolatinio diskomforto, miego sutrikimais, sumažėjusiu apetitu bei nenoru žaisti ar būti fiziškai aktyviam.
Lėtinės burnos ertmės, dantų, sąnarių ir kitos skausmą sukeliančios ligos gali didinti bendrą organizmo uždegiminį foną, sukelti stresą ir apsunkinti alerginės ligos kontrolę, todėl jų diagnostika ir gydymas taip pat yra svarbi kompleksinės paciento priežiūros dalis. Tokiais atvejais vien dermatologinio įvertinimo dažnai nepakanka ir gali būti reikalingas kompleksinis kelių sričių veterinarijos specialistų bendradarbiavimas.
Būtent dėl šios priežasties iš Jonavos į Kauną persikėlęs „VetPet“ dermatologijos ir sveikatos centras šiandien veikia kaip multidisciplininis centras, kuriame, esant poreikiui, pacientą vertina skirtingų sričių veterinarijos specialistai. Toks požiūris leidžia į alerginį pacientą žiūrėti plačiau – ne tik kaip į odos, bet ir į viso organizmo problemą.
Kodėl alergiškiems gyvūnams dažnai kartojasi infekcijos?
Sveika oda yra pagrindinis organizmo apsauginis barjeras, kuris alergijos atveju dažnai tampa silpnesnis ir praranda dalį savo funkcijos. „Kai odos barjeras pažeidžiamas, bakterijoms ir mieliagrybiams tampa daug lengviau daugintis odoje. Todėl dažnai matome pasikartojančias infekcijas. Tokiais atvejais gydymas beveik visada yra kompleksinis“, – teigia V. Lokianskienė. Tai reiškia, kad gydant alergijas reikia vienu metu spręsti kelias problemas: kontroliuoti uždegimą, gydyti infekcijas, ieškoti alergenų ir stiprinti odos barjerą.
Ekspertė pabrėžia, kad svarbi ne tik aktyvių paūmėjimų kontrolė, bet ir ilgalaikė prevencija. „Alergijų valdymas nesibaigia tada, kai išnyksta simptomai. Reguliari odos priežiūra, tinkamai parinktos higienos priemonės ir odos mikrobiotos palaikymas gali padėti sumažinti paūmėjimų dažnį.“
Esant polinkiui į pasikartojančias bakterines ar mieliagrybių infekcijas, veterinarijos gydytojai dažnai rekomenduoja dermatologinius šampūnus, tokius kaip „Virbac Pyoderm“ ar „Virbac Sebolytic“, kurie parenkami individualiai pagal odos būklę ir naudojami kaip bendro gydymo plano dalis.
Odos barjeras – esminis veiksnys
„VetPet“ vadovės teigimu, praktikoje odos barjero būklė taip pat dažnai lemia, kaip sėkmingai pavyksta kontroliuoti ligą ilgalaikėje perspektyvoje. „Net ir tuomet, kai pavyksta suvaldyti uždegimą ar sumažinti niežulį, odos priežiūra išlieka labai svarbi. Alergiškiems pacientams dažnai rekomenduojame priemones, kurios padeda atkurti ir palaikyti odos apsauginę funkciją“, – sako ekspertė.
Anot jos, praktikoje naudojamos tokios dermatologinės priežiūros priemonės kaip „Virbac Allermyl“ linijos produktai bei odos barjerą atkuriantys „Allerderm Spot-On“ lašai, kurie naudojami kaip kompleksinio gydymo dalis. Kuo geresnė odos apsauginė funkcija, tuo mažiau galimybių alergenams ir mikroorganizmams provokuoti naujus paūmėjimus.
Kaip ligos eigą keičia specifinė alergenų imunoterapija?
Alergijos gydyme vis dažniau taikoma ir specifinė alergenų imunoterapija (ASIT), kuri skirtingai nuo simptomus slopinančių vaistų, veikia pačią ligos priežastį – imuninės sistemos reakciją į konkrečius aplinkos alergenus.
Tai individualiai kiekvienam gyvūnui sudaromas gydymo planas, kai pagal alergologinius tyrimus nustatomi alergenai, sukeliantys organizmo reakciją. Tuomet gyvūnui reguliariai skiriamos individualiai parinktos, palaipsniui koreguojamos alergenų dozės. Tokiu būdu siekiama sumažinti per stiprią imuninės sistemos reakciją ir padėti organizmui ramiau reaguoti į aplinkos veiksnius. Specifinė alergenų imunoterapija veterinarinėje dermatologijoje laikoma vienu saugiausių ilgalaikio atopinio dermatito valdymo metodų.
„Tai nėra greitas gydymas, tačiau tai vienas iš nedaugelio metodų, galinčių veikti pačią ligos priežastį, o ne tik slopinti simptomus. Vieniems gyvūnams pavyksta labai reikšmingai sumažinti simptomus, o kai kuriais atvejais, kaip nutiko Lokiui, ligos požymiai gali visiškai išnykti – gyvūnas nebejaučia niežulio, nebesikartoja odos infekcijos, grįžta normali gyvenimo kokybė“, – sako V. Lokianskienė.
Pasak ekspertės, šiandien alergija vis rečiau vertinama kaip trumpalaikė problema – tai lėtinė, tačiau dažniausiai valdoma liga. Lokio istorija yra vienas iš pavyzdžių, kaip individualiai pritaikytas gydymas gali padėti pasiekti ilgalaikę simptomų kontrolę.