„Žmonės, mylintys savo gyvūnus, būtinai norės slėptis kartu, o jei su jais bus neįleidžiami, liks pavojingose zonose. Dabar dėl to, kad nėra aiškių taisyklių krizės atveju mes rizikuojame žmonių gyvybėmis, todėl šią problemą atsakingos institucijos turėtų išspręsti nedelsiant.“ – teigia nevyriausybinės organizacijos „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (GGI) vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė.
Daugeliui augintinis yra šeimos narys, todėl natūralu, kad esant pavojui kyla rūpestis dėl galimybės patekti į priedangą kartu. Nesant tokios galimybės išsiskyrimas su gyvūnu ar jo praradimas krizės akivaizdoje gali dar labiau pagilinti traumą, iššaukti depresiją, ar sukelti potrauminio streso sindromą.
Net ir tuo atveju, kai žmonės palieka savo augintinius, kyla antrinė grėsmė jų saugumui, nes daugelis vis tiek bando juos susigrąžinti iš priedangos grįždami namo ir taip rizikuodami savo sveikata ar net gyvybe.
Oro pavojus Lietuvoje atskleidė ne vieną spragą: tarp prasčiausiai pasirengusių – Vilniaus oro uostas
GGI siūlymu problemą padėtų išspręsti aiškių patekimo į priedangas su augintiniais taisyklių parengimas, kurių, kaip parodė patirtis paskelbus oro pavojų, Lietuvoje trūksta.
Ar į priedangą pateksite su augintiniu priklauso nuo valdytojo geranoriškumo
Aplinkos ministerijos ir LT72 (vėliau tai buvo ištrinta) rekomendacijose minėta, kad esant ekstremalioms situacijoms žmonės pasirūpintų ir savo gyvūnais.
Tačiau, kaip tą padaryti, kai nėra aišku, ar į artimiausią priedangą žmonės bus priimti su augintiniais? Anot Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD), nors teisės aktuose draudimo patekti į prieglaudą su augintiniu ir nėra, tačiau taip pat nėra ir nustatyta, kad tokia galimybė turi būti sudaryta.
Susiję straipsniai
Todėl, PAGD teigimu, tai reiškia, kad priėmimo į priedangą su gyvūnais sąlygos konkrečiu atveju vertinamos pagal situaciją: priedangos dydį, žmonių skaičių, infrastruktūrą, higieną bei rizikas (ribotą erdvę, alergijas, gyvūnų stresą, agresiją ar triukšmą). Taigi, ar galėsite pasislėpti priedangoje su savo gyvūnu(-ais) priklauso nuo konkrečios priedangos valdytojo sprendimo ir jo geranoriškumo.
Siekiant, kad ši situacija keistųsi, GGI inicijavo susitikimą su PAGD ir Aplinkos ministerija.
„Pakvietėme PAGD ir Aplinkos ministeriją diskutuoti apie vieningų patekimo į priedangas su gyvūnais sąlygų apibrėžimą. Civilinės saugos sistema turėtų veikti taip, kad krizės metu nereikėtų rinktis tarp savo saugumo ir augintinio gyvybės. Žmonės turi jaustis saugiai žinodami, kad galės pasislėpti priedangoje su savo keturkojais šeimos nariais. Džiaugiamės konstruktyviu ir geranorišku pokalbiu su šiomis institucijomis, todėl jau artimiausiu metu tikimės pažangos.“ – teigia GGI vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė.
Žmonės pavojaus metu yra linkę rizikuoti savo gyvybe, kad liktų kartu su savo augintiniais
2022 m. K. Miliutinos, A. Trofimovo ir kitų Ukrainos mokslininkų publikuoto tyrimo „Augintinių vaidmuo išsaugant Ukrainos gyventojų emocinę ir dvasinę gerovę Rusijos karo veiksmų metu“ rezultatai atskleidė, kad augintiniai šalyje laikomi šeimos nariais, o galimybė slepiantis nuo pavojaus kartu pasiimti savo augintinį tampa veiksniu, lemiančiu žmonių sprendimą evakuotis. Todėl dalis augintinių savininkų atsisakydavo slėptis arba delsdavo tai padaryti dėl to, kad nebuvo sudaromos sąlygos į priedangą pasiimti savo gyvūnus. Tai tiesiogiai didindavo pavojų žmonių gyvybei.
Būtinybę sudaryti sąlygas žmonėms gelbėtis kartu su savo gyvūnais jų nepaliekant įrodo ne tik tyrimai, bet ir 2005 m. JAV kilusio uragano „Katrina“ pavyzdys. Viena iš pagrindinių išvadų, kurią po šios katastrofos padarė gelbėjimo tarnybų darbuotojai, buvo ta, kad pastangos išgelbėti naminius gyvūnus taip pat padeda išgelbėti žmones. Fritz instituto duomenimis, uragano „Katrina“ metu maždaug 150 000–200 000 žmonių atsisakė evakuotis ir net pusė jų to nepadarė dėl to, kad nenorėjo palikti savo gyvūnų.
Po šios katastrofos 2006 m. parengtas Gyvūnų evakuacijos ir pervežimo standartų (PETS) reglamentas, įpareigojantis vykdant masines evakuacijas ir suteikiant prieglobstį sudaryti sąlygas žmonėms pasiimti savo augintinius.
Kitas pavyzdys – Ukraina. Numatyti žmonių su naminiais gyvūnais priėmimo į priedangas taisykles Ukrainoje paskatino karo metu ten įvykęs precedentas. 2023 m. per oro pavojaus signalą Kijeve 12-metis berniukas ir 11-metė mergaitė bandė įeiti į priedangą mokykloje, kurioje mokosi. Mokyklos sargas jų neįleido, nes su vaikais buvo šuo. Vaikai sprogimo metu ieškojo kitos priedangos ir buvo priversti pritūpti gatvėje užsidengę galvas rankomis.
Kijevo prokuratūra dėl mokyklos sargo veiksmų pradėjo ikiteisminį tyrimą. Po šio įvykio, priimtos taisyklės, kuriose asmens su gyvūnu neįleidimas į priedangą, yra laikoma nusikaltimu.
Lietuvai taip pat reikalingos gyvūnų laikymo priedangose taisyklės
Užsienio šalių patirtys ir GGI surinkta informacinė medžiaga rodo, kad yra įmanoma sudaryti sąlygas gyventojams patekti į priedangas su gyvūnais augintiniais. Kelios šalys, pavyzdžiui, Ukraina (nuo 2024 m. sausio) ir Jungtinės Amerikos Valstijos (nuo 2006 m.) – perėjo prie reglamentuoto leidimo, taip pademonstruojant, kad šią problemą galima išspręsti pasitelkiant numatytas taisykles.
„Iš tiesų gali kilti daug klausimų, kaip sudaryti sąlygas žmonėms priedangose slėptis su gyvūnais dėl higienos užtikrinimo, gyvūnų keliamo triukšmo. Visa tai įmanoma sukontroliuoti numatant aiškias taisykles, kaip turėtų gyvūnų savininkai elgtis priedangose, atsivedę kartu savo gyvūnus, kaip tai numatoma lankantis kitose viešose vietose – juk Lietuvoje gyvūnai ir viešuoju transportu keliauja, ir į kavines ar renginius ateina. Mes patartume remtis Ukrainos pavyzdžiu numatant tokias taisykles, kurios galiotų Lietuvoje“ – apie sprendimo būdą komentuoja GGI vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė.
Ukrainos priedangose augintinių savininkai privalo nuolat prižiūrėti savo augintinius, neleisti savo gyvūnams gadinti kitų turto, laikytis sanitarinių, higieninių ir veterinarinių normų, laikyti šunį ant pavadėlio, jei jis kelia pavojų kitiems, uždėti šunims antsnukį, jei jų veislė yra įtraukta į pavojingų veislių sąrašą.
GGI džiaugiasi, kad yra užmegztas teigiamas dialogas su PAGD ir Aplinkos ministerija ir problema, kad kol kas nėra aišku, kaip elgtis žmonėms su gyvūnais augintiniais ekstremalaus pavojaus atveju, yra identifikuota.
„Mes, kaip NVO, besirūpinanti teisiniais gyvūnų priežiūros Lietuvoje aspektais, esame pasirengę patarti ir padėti, kuo galime. Tikimės, kad dialogas nenutrūks ir taisyklės bus parengtos“ – teigia GGI vadovė B. Vaitiekūnaitė.