Gavus vietos gyventojos pranešimą, į įvykio vietą nedelsdamas nuvyko Mickūnų seniūnas Daniel Žamoit. Jis užfiksavo incidentą ir vaizdo įrašu pasidalijo socialiniuose tinkluose.
Pamatęs, kad vienas gyvūnui padėti negali, seniūnas iškvietė Vilniaus rajono savivaldybės „Zoo Patrulį“. Į įvykio vietą atvykę specialistai kartu su veterinarijos gydytoja saugiai išlaisvino katiną iš spąstų, suteikė jam pirmąją pagalbą ir išvežė į veterinarijos kliniką tolesniam gydymui.
„Dėl šio įvykio Vilniaus rajono savivaldybės Viešosios tvarkos skyrius pradeda patikrinimą. Primename, kad už žiaurų elgesį su gyvūnais Lietuvos Respublikos teisės aktai numato atsakomybę – priklausomai nuo nustatytų aplinkybių ji gali būti administracinė arba baudžiamoji“, – skelbiama Mickūnų seniūnijos socialiniuose tinkluose.
Susiję straipsniai
Trečiadienį naujienų portalui Lrytas susisiekus su D. Žamoit, seniūnas pateikė naujausią informaciją apie katino būklę.
„Gyvūnas klinikoje, letenėlė nestipriai pažeista, dar atliekamos procedūros, jį šiandien ar ryt planuojama paleisti. Gyvūnas nėra ženklintas, jo savininkai nėra žinomi“, – pasakojo seniūnas.
Anot jo, trečiadienį į incidento vietą atvykus kartu su žurnalistais pasirodė ir sodybos bei tvoros savininkas. Vyras prisipažino būtent jis paspendęs spąstus, į kuriuos įkliuvo katinas.
„Jis juos pastatė norėdamas apsaugoti savo vištas nuo laukinių gyvūnų, kurie vogė ar drąskė vištas jo kieme“, – sakė D. Žamoit.
Šiuo metu medžiaga renkama Vilniaus rajono savivaldybės Viešosios tvarkos skyriuje. Vėliau ją planuojama perduoti policijos pareigūnams.
Primenama, kad žnypliniai, vadinamojo „kapkano“ tipo, spąstai yra draudžiami ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europos Sąjungoje. Jie uždrausti dėl gyvūnams sukeliamų kančių, o Lietuvoje medžioklės taisyklės leidžia naudoti tik teisės aktuose numatytus gaudymo įrankius.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vedėja Julija Samorokovskaja portalui Lrytas nurodė, kad policijoje pranešimas apie minimą įvykį nebuvo užregistruotas.
„Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus už žiaurų elgesį su gyvūnais ar jų kankinimą gali būti taikoma administracinė arba baudžiamoji atsakomybė.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio 16–19 dalyse numatyta administracinė atsakomybė už žiaurų elgesį su gyvūnais ir jų kankinimą. Už šiuos pažeidimus taip pat gali būti taikomas gyvūnų konfiskavimas.
Administracinių nusižengimų teiseną dėl tokių pažeidimų turi teisę pradėti, tyrimą atlikti ir administracinių nusižengimų protokolus surašyti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, policijos bei savivaldybių administracijų pareigūnai“, – komentavo J. Samorokovskaja.
Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) nurodė, kad vadinamieji žnypliniai spąstai teisės aktuose įvardijami kaip galūniniai spąstai, o jų naudojimas medžioklėje Lietuvoje yra draudžiamas.
„Lietuvos Respublikos medžioklės įstatyme galūniniai spąstai nėra įtraukti į leidžiamų naudoti medžioklėje įrankių sąrašą, todėl jų naudojimas yra draudžiamas“, – pažymėjo AAD.
Departamento teigimu, iki žurnalistų kreipimosi pareigūnai apie minimą atvejį informacijos nebuvo gavę, tačiau, gavus pateiktą medžiagą, pradėtas tyrimas.
„Tyrimui pasibaigus pasidalysime jo rezultatais“, – nurodė AAD.
Departamentas taip pat paaiškino, kad neteisėtos medžioklės naudojant galūninius spąstus atvejus pagal kompetenciją tiria Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai. Tuo metu tyrimus dėl žiauraus elgesio su gyvūnais gali atlikti policija, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba bei Aplinkos apsaugos departamentas.
Kol vyksta tyrimas, AAD nekomentuoja, kokia atsakomybė gali grėsti konkretų pažeidimą galimai padariusiam asmeniui.
„Kokia konkreti atsakomybė laukia asmens, paaiškės įvertinus visas tyrimo metu nustatytas aplinkybes“, – teigė departamentas.
AAD ragina gyventojus, radusius miške ar privačioje teritorijoje paspęstus draudžiamus spąstus, apie tai nedelsiant pranešti skubiosios pagalbos tarnybų telefonu 112. Taip pat užfiksuotas nuotraukas ar vaizdo medžiagą galima siųsti elektroniniu paštu info@aad.am.lt, o esant galimybei – nurodyti tikslias įvykio vietos koordinates.
Paviešinus incidentą, gyvūnų teisių gynėjai kelia klausimą, kokios atsakomybės sulauks spąstus paspendęs asmuo.
„Ką mano besmegeniai, kurie tokius žiaurius įtaisus stato, net nesiplėsim, bet labai tikimės, kad Vilniaus rajono savivaldybė ir Mickūnų seniūnija šitą klausimą išspręs iki galo. Mes tikrai pasidomėsime, kaip buvo nubaustas spąstų statytojas“, – socialiniuose tinkluose rašo Gyvūnų gerovės iniciatyvos (GGI).
Organizacija primena, kad Lietuvos Respublikos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo (GGAĮ) 4 straipsnio 1 dalis aiškiai numato, jog draudžiama žiauriai elgtis su gyvūnais ir juos kankinti, taip pat bet kokiomis priemonėmis tiesiogiai ar netiesiogiai propaguoti ar skatinti žiaurų elgesį su gyvūnais, jų kankinimą bei kurstyti smurtą prieš gyvūnus.
GGI atkreipia dėmesį, kad pagal GGAĮ 4 straipsnio 2 dalį žiauriu elgesiu su gyvūnais laikomi gyvūnų gąsdinimas, sužeidimas ar nužudymas, išskyrus teisės aktuose numatytus atvejus, taip pat gyvūnų sveikatai žalingų ar juos erzinančių cheminių medžiagų, kitų priemonių ir įrenginių, sukeliančių baimę, stresą, kančias ar žalą jų sveikatai bei gerovei, naudojimas. Prie žiauraus elgesio priskiriami ir visi kiti veiksmai, sukeliantys gyvūnų žūtį, skausmą, kančias ar pavojų jų sveikatai ir gyvybei, jei tokie atvejai nėra numatyti teisės aktuose.
Pasak organizacijos, priklausomai nuo gyvūnui sukeltų pasekmių, asmeniui gali grėsti administracinė arba baudžiamoji atsakomybė.
Administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio 18 dalis numato, kad už žiaurų elgesį su gyvūnu ar jo kankinimą, kai dėl to gyvūnui gresia žūtis arba suluošinimas, gali būti skiriama bauda nuo 900 iki 3 200 eurų.
Jeigu dėl žiauraus elgesio ar kankinimo gyvūnas žūsta arba yra suluošinamas, atsakomybė tampa baudžiamoji. Tokiu atveju gresia viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.