Atskleidė, kokie neįprasti kroviniai keliauja per Lietuvos oro uostus: vis dažniau pasitaiko neįprasti „keleiviai“

Orlaivių antžeminio aptarnavimo bendrovės „Litcargus“ Krovinių centro pardavimų vadybininkė Evelina Zaborskė sako, kad žmonėms, nesusiduriantiems su oro logistika, būna netikėta išgirsti, kokia įvairi gali būti lėktuvais gabenamų krovinių paletė.

„Lėktuvais transportuojami ne tik šunys ar katės, bet ir laboratorinės pelės, šinšilos, transporto priemonės, labai vertingi kroviniai – pinigai, taurieji metalai, deimantai, juvelyrika. Oro transportu taip pat keliauja skubiai reikalingos atsarginės aviacijos dalys, o kartais iš vieno žemyno į kitą tenka gabenti net lėktuvų variklius“, – pasakoja E. Zaborskė.

Pasak jos, Lietuvos oro uostai nėra tokie dideli tranzito centrai kaip Frankfurtas, Stambulas ar Leipcigas, tačiau ir čia pasitaiko išskirtinių krovinių. Tarp labiausiai įsiminusių šių metų krovinių ji išskiria iš Egipto atkeliavusį lenktyninį automobilį, iš Indijos atvykusį žinomą paveikslą, motociklus ir retus gyvūnus.

E. Zaborskės teigimu, oro transportas tokiems kroviniams gabenti pasirenkamas neatsitiktinai: lėktuvais dažnai siunčiami didesnės vertės arba gavėją itin greitai turintys pasiekti kroviniai.

„Konkrečių krovinių vertės paprastai nėra viešinamos ir neskaičiuojame, kuris iš jų buvo pats brangiausias. Tačiau kalbame ir apie milijonines sumas. Tai nebūtinai yra deimantai ar brangus meno kūrinys – labai didelės vertės gali būti, pavyzdžiui, farmacijos produktai“, – sako E. Zaborskė.

Tačiau vertė – tik vienas iš iššūkių. Kaip pasakoja „Litcargus“ specialistė, kai kuriuos krovinius sudėtinga aptarnauti dėl jų gabaritų ar trapumo. Viena krovinio vieta gali sverti kelias tonas, o atskirai suderinus galima aptarnauti ir iki 10 tonų sveriančius krovinius. Jų ilgis kartais siekia penkis ar šešis metrus, aukštis – daugiau nei du metrus.

Tokiais kroviniais gali tapti pramoninės staklės, didelis rentgeno aparatas ar lėktuvo variklis. Pastarojo pakrovimui siuntėjai parengia specialius krovimo planus, kurių būtina tiksliai laikytis.

„Kai kurie kroviniai įspūdingi ne tik dydžiu, bet ir trapumu. Pavyzdžiui, lėktuvais gabenami dideli vitrininiai langai. O kraunant orlaivio variklį negalima jo pažeisti – nuo jo būklės vėliau priklauso ir keleivių saugumas“, – pažymi E. Zaborskė.

Atskira oro krovinių kategorija – gyvūnai. Dažniausiai keliauja šunys ir katės, tačiau pasitaiko triušių, balandžių, driežų, šinšilų ir kitų retų gyvūnų. Šiemet buvo sulaukta užklausų ir dėl gerokai didesnių keleivių, tokių kaip alpakos bei žirgai.

Tiesa, „Litcargus“ specialistė pažymi, kad tokiems gyvūnams dažniausiai reikalingi didesni krovininiai lėktuvai, todėl jų transportavimas iš Lietuvos yra sudėtingas ir brangus. Tokiais atvejais ieškoma galimybių gyvūnus skraidinti tiesioginiais reisais iš didžiųjų Europos oro uostų.

„Gyvo gyvūno kelionė gerokai skiriasi nuo įprasto krovinio. Jam turi būti užtikrinamos tinkamos laikymo sąlygos, ventiliacija ir temperatūra, o maršrutas planuojamas taip, kad laukimo laikas būtų kuo trumpesnis. Siuntėjas turi pasirūpinti reikiamais dokumentais ir tinkama transportavimo dėže, kurios būklę priėmimo metu įvertina apmokyti darbuotojai. Gyvūnai į lėktuvą kraunami paskutiniai, o nusileidus iškraunami pirmieji – taip siekiama kuo labiau sutrumpinti jų laukimo laiką ir sumažinti patiriamą stresą“, – aiškina E. Zaborskė.

Ypatingų sąlygų reikia ir temperatūrai jautriems kroviniams. Tai vaistai, vakcinos ir biologiniai mėginiai, maisto produktai – šokoladas, žuvis, sūreliai ar ledai. Kontroliuojamos temperatūros gali prireikti ir gėlėms ar lazeriams.

Priklausomai nuo krovinio, gali būti reikalingas skirtingas temperatūros režimas – nuo +15–25 laipsnių iki minusinės temperatūros. Kadangi visos kelionės metu ne visada įmanoma palaikyti vienodas aplinkos sąlygas, itin svarbus tinkamas įpakavimas. Specialūs davikliai taip pat leidžia stebėti, ar krovinys nepatyrė per didelių temperatūros svyravimų.

Kad ir koks krovinys keliautų lėktuvu, prieš skrydį jo laukia nustatytos procedūros. Atvežtas į oro uostą jis sveriamas ir matuojamas, registruojamas sistemoje, ruošiami dokumentai, o prireikus tvarkomi muitinės formalumai. Vėliau atliekama saugumo patikra, kuriai dažniausiai naudojamas rentgenas.

„Aviacijoje svarbiausia yra saugumas, todėl kroviniai tikrinami, nors pats tikrinimo būdas gali skirtis priklausomai nuo jų pobūdžio. Atskirų procedūrų reikia ir pavojingiems, radioaktyviems, temperatūriniams kroviniams ar gyvūnams“, – sako E. Zaborskė.

Kurioje orlaivio vietoje krovinys keliaus, sprendžia aviakompanija. Specialiai apmokyti pakrovimo planuotojai vertina jo svorį, matmenis, pobūdį ir kitus reikalavimus. Todėl keleiviniame reise greta lagaminų gali keliauti kur kas netikėtesni kroviniai – nuo didelės vertės vakcinų ar meno kūrinių iki specialių reikalavimų reikalaujančių pavojingų krovinių.

Be to, ne kiekvienas atvežtas krovinys iš karto priimamas skrydžiui. Dažniausios priežastys – netinkamas pakavimas ar ženklinimas bei trūkstami arba neteisingai parengti dokumentai.

„Pavyzdžiui, elektrinis paspirtukas jau laikomas pavojingu kroviniu, todėl jam reikalingas tinkamas pakavimas, ženklinimas ir dokumentai. Paprasčiausiai perduoti jo į krovinių terminalą ir išsiųsti kitu lėktuvu nepavyks“, – sako E. Zaborskė.