Savo darbe patyręs specialistas kasdien susiduria su pačiais didžiausiais iššūkiais – kvėpuoti, valgyti, vaikščioti ar šlapintis negalinčiais gyvūnais, bei šeimininkais, kuriuos kartais tenka netgi įtikinėti, kad jų augintinis jau nebegali kankintis.
Gyvūnams čia teikiama skubi ir nepertraukiama pagalba – ligoninė dirba 24 valandas per parą ir 7 dienas per savaitę. Anot V. Sabūno, tai, ką vieni veterinarijos gydytojai dažnai patiria per mėnesį, čia galima patirti vos per vieną dieną.
„Kartais užtenka dešimties procentų labai pozityvių atvejų, kad jie kompensuotų tam tikrus šios specialybės trūkumus“, – kalbėjo specialistas.
Veterinarijos gydytojas nustebino L. Suodaitį pasakęs, kas nutinka vaikui pabučiavus šuniuką
Pacientai – išskirtiniai
Referentinė „8 dramblių“ veterinarijos ligoninė Klaipėdoje yra vienintelė įstaiga visoje Vakarų Lietuvoje, kuri skubią pagalbą gyvūnams teikia visiškai nenutrūkstamai – visą parą, septynias dienas per savaitę.
„Aš esu klaipėdietis, ir kartu su komanda matėme tą problemą, kad visame Vakarų Lietuvos regione šios paslaugos nėra. Kaune, Vilniuje šia paslauga tikrai naudojamasi – pamanėme, kad ir Klaipėdoje bei visame šiame regione ji yra labai reikalinga“, – pasakojo V. Sabūnas.
Tiesa, kai praėjusių metų birželį ligoninė atvėrė duris, specialistai pamatė, kad skubi ir visą parą teikiama pagalba gyvūnams yra ne tik reikalinga, bet tiesiog būtina.
Susiję straipsniai
„Susiėmę už galvos galvojome, kokiu būdu Klaipėdoje iš viso egzistavo veterinarinė medicina be šitos paslaugos, nes tikrai turime pakankamai nemažai pacientų. Ypatingai tuo laikotarpiu, kai kitos klinikos nedirba – tai sekmadieniai, šeštadienio vakarai, naktinės pamainos. Tokių naktų ar savaitgalių, kai nebūtų pacientų, pas mus nebūna“, – pabrėžė veterinarijos gydytojas.
Taip pat esą reikėtų nepamiršti ir to, kad Klaipėdoje yra labai ryškus sezoniškumas – šiltuoju metu pacientų dar labiau padaugėja.
„Sezoniškumas labai išryškėja atšilus orams, pradedant nuo kokio balandžio mėnesio ir baigiant rugsėju. Daug žmonių atostogauja – tiek iš Vilniaus, tiek Kauno, tiek kitų miestų, ir jie atostogauja su savo augintiniais.
Padaugėja žmonių Palangoje, Klaipėdoje, Kuršių Nerijoje, ir tiems gyvūnams irgi reikia pagalbos“, – aiškino V. Sabūnas.
Kokie specialistai dirba tokioje ligoninėje ir kokios savybės šiems gydytojams – kritiškai svarbios? Pašnekovo teigimu, pirmiausia, kalbant apie profesinius gebėjimus, svarbiausia yra kompetencija ir patirtis. Mat specifika čia – kitokia nei įprastai.
„Mes dirbame su pacientais, kurie iš esmės negali valgyti, negali kvėpuoti, negali gerti, judėti, virškinti. Ir mes visus šiuos dalykus jiems turime suteikti. Čia yra labai daug specifikos – tai yra intensyvios priežiūros pacientai ir jiems parūpinta speciali įranga, yra ir intensyvios priežiūros palatos, kuriose, pavyzdžiui, nustatoma tam tikra temperatūra, ventiliacija, dvigubai ar trigubai didesnis deguonies kiekis už atmosferinį. Vedame ir maitinimo vamzdelius, yra lašelinės infuzijos, kurios laša paromis. Tai reikalinga ir specializuota įranga, ir profesinės kompetencijos – čia vienas dalykas“, – vardijo V. Sabūnas.
Bet lygiai tiek pat svarbus, akcentavo jis, yra ir paties gydytojo emocinis bei fizinis pasirengimas.
„Nes darbo valandos nėra tokios, kokias įprastai žmonės dirba biure – jeigu nutinka tokia situacija, kad pacientą priėmei likus pusvalandžiui iki savo darbo pabaigos, o jam reikalinga operacija ir tik tu vienas gali ją padaryti, tu jau nebeskaičiuoji, kada baigiasi darbo pamaina. Tu turi suteikti pagalbą, nes kitaip pažeisi savo profesinius principus“, – aiškino veterinaras.
Šiame darbe, akcentavo „8 dramblių“ referentinės ligoninės Klaipėdoje vadovas, yra be galo svarbi disciplina – visas personalas, įskaitant ir asistentus, kitus darbuotojus, patiria didelį fizinį krūvį, stresą.
„Daugelis iš mūsų per dieną suvaikšto mažiausiai po 15 ar 20 tūkstančių žingsnių, kilnoja sunkius šunis, „kovoja“ su agresyviais augintiniais, turi komunikuoti su keliomis dešimtimis skirtingų žmonių, iš kurių vieni turi vienokius lūkesčius, kiti – visai kitokius.
Tai turi būti visapusiškas pasiruošimas ir viskam dėčiau lygybės ženklą – tiek kvalifikacijai, tiek fiziniam ir emociniam pasiruošimui, tiek komunikaciniams gebėjimams bei patirčiai“, – vertino gydytojas.
Konstatuoti blogas žinias ne visada paprasta
Neišvengiama skubios pagalbos paslaugas teikiančių veterinarų darbo dalis yra ta, jog šeimininkams tenka pranešti ir pačias liūdniausias žinias. Tą padaryti praktiškai visada yra nemažas iššūkis.
„Tai yra mūsų kasdienybė, ir mes turime teisę bei pareigą žmonėms pasakyti, kada jau yra pažeidžiama gyvūno gerovė. Tai labai aiškiai išdėstyta gyvūnų gerovės įstatyme, kad gyvūnas turi teisę nejausti skausmo, turi teisę maitintis, turi teisę nesikankinti.
Kuomet mes nebegalime užtikrinti šių dalykų, mūsų medicinos priemonės ir veiksmai nebeduoda to efekto, kad mes užtikrintume gyvūno gerovę, turime pasakyti žmonėms, jog reikia atsisveikinti ir išlydėti gyvūną, kad tam yra priemonės ir tai yra humaniška.
Žinoma, tai yra sunku. Kartais sudėtinga prieiti ir prie žmogaus, nes tai yra gyvūnas, kuris šalia buvo visą gyvenimą, yra prisirišimas, ir kartais viskas ištinka staiga – gali būti, kad gyvūnas vakar buvo sveikas, o šiandien mes jau nebegalime jam padėti dėl įvairiausių priežasčių. Tada tą sprendimą priimti yra be galo sudėtinga. Bet tenka tą daryti kiekvieną dieną“, – prisipažino V. Sabūnas.
Paklaustas, ar nutinka tokių situacijų, kai reikia iš tiesų įtikinėti žmones, jog augintiniui jau niekuo nebegalima padėti, jis teigė, kad su tuo tenka susidurti pakankamai dažnai. Anot V. Sabūno, nors prie kiekvieno žmogaus reikia prieiti skirtingai, vienas iš svarbiausių dalykų čia yra tiesiog nuoširdumas.
„Pasitelkęs pyktį dažniausiai pyktį gausi ir atgal, žmogus nusisuka nuo tavęs ir dažniausiai keliauja kitos nuomonės pas kitą gydytoją, kuris galbūt kitaip šnekės. Žmogus visą laiką pats pasirenka, ką jam daryti – mes tik turime nurodyti, kad padėti mes nebegalime, ir kad profesionalus sprendimas yra atlikti eutanaziją.
Taip, žmonės nenori patirti to netekties skausmo, bet aš dažnai žmonėms sakau, kad kai gyvūnas labai sunkiai serga ir kiekvieną dieną reikia matyti jį skausme ir kančioje, tai jau yra netektis. Tą netektį tu patiri kiekvieną dieną, ir jeigu greičiau priimi sprendimą, tas susitaikymas irgi ateina anksčiau“, – įsitikinęs veterinaras.
Anot jo, kai dar ilgai bandome kažką padaryti, tikėdamiesi stebuklo, labai dažnai mes ilginame ir savo, ir paties gyvūno skausmą.
Pasak V. Sabūno, apskritai būtų nelengva įvardinti dažniausius atvejus, su kuriais pas specialistus atvyksta augintinių šeimininkai, mat jie – labai įvairūs. Tai gali būti kvėpavimo sutrikimai, ūmios širdies ligos, apsinuodijimai, įvairios šoko būklės, sepsis, sunkios traumos. Gyvūnai ypač šiltuoju laikotarpiu būna sukandžiojami, partrenkiami automobilių, iškrenta iš didelio aukščio.
„Taip pat yra įvairūs neurologiniai atvejai, epilepsijos priepuoliai, judėjimo sutrikimai. Labai dažnos yra šlapimo takų obstrukcijos, kada gyvūnas nebegali pasišlapinti. Didžiulę dalį sudaro ir onkologiniai pacientai – tai yra pacientai, kurie galbūt vakar ar užvakar neatrodė blogai, bet onkologinis procesas organizme būna tylus, ir būna, kad atveža ūmios būklės onkologinius pacientus, kraujuojančius iš auglių ir panašiai. Tai išskirti vieną kategoriją būtų sudėtinga – diapazonas yra labai didelis“, – aiškino „8 dramblių“ veterinarijos gydytojas ir ligoninės Klaipėdoje vadovas.
Jam pačiam praeityje yra tekę dirbti kitose klinikose, kuriose gydoma tik dienos metu – patirtis, prisiminė V. Sabūnas, skiriasi tiesiog kardinaliai.
„Tai, ką ten patiri maždaug per mėnesį, čia gali patirti per vieną dieną“, – palygino specialistas.
Paklaustas, kokias klaidas dažniausiai daro augintinių šeimininkai, V. Sabūnas išskyrė tris – delsimą, simptomų ignoravimą ir tam tikrą „savigydą“. Pasak jo, žmonės dėl įvairiausių priežasčių vengia važiuoti į veterinarijos kliniką, pradeda naudotis įvairiomis priemonėmis namuose, informacijos ieško internete, socialiniuose tinkluose.
„Kartais žmonės labiau linkę pasitikėti socialiniais tinklais nei veterinarijos gydytojais – tai gali lemti įvairios priežastys, bet iš esmės reikia nepamiršti, kad paslaugos kainuoja, reikia gyvūną atvežti, reikia juo rūpintis, yra labai daug atsakomybių, kai gyvūnas serga.
Žmogus visada gyvenime ieško lengviausio kelio, todėl kreipimasis į socialinius tinklus, dirbtinis intelektas, paskambinimas kažkokiam pažįstamam gydytojui turbūt yra lengvesni būdai. Bet, kaip rodo patirtis, einant sudėtingesniu keliu galima pasiekti tikrai geresnius rezultatus. Atiduoti gyvūną į specialistų rankas yra teisingiausias kelias“, – pažymėjo V.Sabūnas.
Visą parą nepertraukiamai dirbantiems specialistams tenka gelbėti ir beglobius gyvūnus – veterinarai juos priima, suteikia pirmąją pagalbą. Dažnai, anot pašnekovo, tomis paslaugomis pasirūpina patys gyvūną atvežę žmonės, taip pat tokiais atvejais bendradarbiaujama ir su gyvūnų globos įstaigomis.
„Būna, kad žmonės randa sunkiai sergančius, sužeistus gyvūnus gatvėje, galbūt ir patys partrenkia, tai atveža ir mes suteikiame jiems pagalbą“, – teigė V. Sabūnas.
Motyvuoja ir ypač sunkūs atvejai
Užsienio šalyse visą parą veikiančios veterinarijos įstaigos jau nėra jokia naujiena – jos neretai bendradarbiauja ir su vietos valdžia. Visgi Lietuva, pastebėjo veterinaras, šioje srityje atsilieka.
„Pavyzdžiui, Norvegijoje kai kurios savivaldybės teikia grafikus klinikoms, kurios turi galimybę suteikti skubią pagalbą nakties metu, ir viena ligoninė dirba vieną savaitę, kita – kitą savaitę, nes iš esmės ligoninėms darbas naktimis ir savaitgaliais yra savotiška našta.
Tu turi išlaikyti ir daugiau personalo, jam užtikrinti darbo ir poilsio balansą, turi subalansuoti tai, kad naktinėje pamainoje ir savaitgaliais dirbtų kompetentingas specialistas. Tai yra pakankamai dideli iššūkiai, ir dėl to yra tam tikras valstybinis reguliavimas. Kalbant apie organizacinį aspektą ir įstatyminę bazę, mes gerokai atsiliekame nuo Skandinavijos“, – pabrėžė V. Sabūnas.
„8 dramblių“ veterinaro ir referentinės ligoninės Klaipėdoje vadovo teigimu, Skandinavijos šalyse labai stipriai reguliuojamos ne tik veterinarijos gydytojų atsakomybės, bet ir gyvūnų laikytojų atsakomybės. Jie turi pastebėti gyvūno ligą, laiku suteikti pagalbą, todėl žmonės irgi neša didelę teisinę atsakomybę, užtikrindami gyvūno gerovę.
„Pavyzdžiui, Suomijoje prieglaudos iš esmės yra tuščios. Manau, dėl to ir savivaldybės rūpinasi, prisideda prie to, kad gyvūnui būtų suteikta pagalba visą parą, nes visos visuomenės požiūris turbūt reikalauja tiek savivaldybių, tiek, manau, ir valdžios institucijų, jog paslaugos būtų užtikrinamos, prieinamos ir kokybiškos. Galbūt ir mes kažkada atsidursime šiame taške, tačiau kol kas tik kelios klinikos Lietuvoje neša tą didžiųjų miestų naštą“, – nurodė V. Sabūnas.
Paklaustas, kas darbe motyvuoja jį patį, gydytojas prisiminė ir vieną frazę, kurią tenka garsiai pasakyti dažnai.
„Jeigu nori gyventi įdomiai – rinkis veterinaro specialybę, nes kiekvieną dieną patirsi nuotykių. Vienokių ar kitokių. Žinoma, ši specialybė turi ir šalutinių poveikių – tai stresas, didelis krūvis. Nors gydome gyvūnus, bendrauti turime su žmonėmis“, – tikino V. Sabūnas.
Labiausiai, tikino pašnekovas, motyvuoja sunkūs atvejai, nestandartinės situacijos ir iššūkiai, kuriuos visiems kartu, komandiškai pavyksta išspręsti.
„Jų būna kiekvieną savaitę – būna tokių teigiamų patirčių, kur ir gyvūnas sveiksta, ir šeimininkai labai patenkinti – turbūt tai labiausiai motyvuoja. Kartais užtenka dešimties procentų tų labai pozityvių atvejų, kad jie kompensuotų tam tikrus šios specialybės trūkumus“, – kalbėjo „8 dramblių“ referentinės veterinarinės ligoninės Klaipėdoje vadovas.