Kad ir kiek savivaldybė investuotų į bešeimininkių kačių sterilizacijos programas, kad ir kaip valdžia mėgintų ugdyti atsakomybę, reikalaudama ženklinti gyvūnus, kad ir kaip savanoriai stengtųsi priglausti namų netekusius gyvūnus, problema lieka it atvira žaizda. Kėdainiečiai sako daugiabučių namų kiemuose matantys besibūriuojančias kates, kurias žmonės šeria.
Jos jaukios ir mielos, tačiau neturi namų. Patys priglausti tokio gyvūno žmonės nenori, tad ieško, kas kitas išspręstų šią problemą. O spręsti jos, pasirodo, nėra nei kam, nei kur.
Maitinamos katės rado „namus“ daugiabučio kieme
Neeilinė gelbėjimo operacija: baigėsi kitaip, nei tikėtasi
Prieš kurį laiką „Rinkos aikštė“ rašė apie atgarsį sukėlusią situaciją P. Lukšio gatvės 18-ojo namo kieme. Tuomet viena senyvo amžiaus gyventoja buvo įpratusi prie daugiabučio šerti benames kates, nors oficialios, suderintos kačių šėryklos ten nebuvo ir nėra. Senjorei pasiligojus, atsirado kita geros valios kėdainietė, kuri perėmė šią „estafetę“, nenorėdama tokią šaltą žiemą palikti gyvūnų likimo valiai.
Vis dėlto toks elgesys sukėlė namo gyventojų pasipiktinimą. Žmonės kreipėsi į Kėdainių rajono savivaldybės Viešosios tvarkos skyrių, moteris buvo iškviesta į apklausą ir jai buvo skirta bauda.
Susiję straipsniai
Praėjus kuriam laikui paaiškėjo, kad administraciniai įspėjimai problemos iš esmės neišsprendė. Į redakciją vėl kreipėsi P. Lukšio gatvės gyventojai, teigdami, jog ilgus metus trukęs kačių maitinimas prie daugiabučių priviliojo ištisus jų būrius. Katinai čia gyvena kolonijomis, nes puikiai žino, jog toje vietoje visada ras ėdalo. Gyventojų teigimu, didelė dalis keturkojų yra visiškai jaukūs, pripratę prie žmogaus rankos, tačiau nesterilizuoti ir nekastruoti – jų ausys nėra pakirptos, o tai reiškia, kad kolonija netrukus gali nevaldomai išaugti.
Panašių skundų redakcija sulaukia ir iš kitų Kėdainių miesto rajonų daugiabučių namų gyventojų. Žmonės teigia atsidūrę aklavietėje, nes bandymai prisišaukti pagalbą dažniausiai baigiasi visišku nusivylimu. Pasak jų, skambinama gyvūnų globos organizacijoms, tačiau šios arba neatsako, arba neatvyksta surinkti kačių.
„Kyla klausimų, ar tokiais atvejais gyvūnams suteikiama pakankama pagalba ir ar imamasi visų įmanomų priemonių juos saugiai pagauti, įvertinti jų būklę bei, esant galimybei, surasti jiems tinkamus namus ar kitą saugią vietą.
Manome, kad tokios situacijos neturėtų būti paliekamos savieigai. Laukiniai gyvūnai gali būti pažeidžiami, o žmonės ne visada žino, kaip tinkamai elgtis su prie jų pripratusiais gyvūnais.
Kėdainių miesto globos įstaigos neduoda jokios reakcijos, net neaplanko ir nesidomi gyvūnais“, – redakcijai teigė pagalbos besišaukiantis kėdainietis.
Savanoriai: katinų neturime kur dėti, todėl jų neimame
Viena Kėdainiuose beglobių kačių priežiūra užsiimanti organizacija – VšĮ „Miesto rainiukai“ – sako atvirai: kilus skandalui, gyvūnus iš P. Lukšio g. 18-ojo namo surinko, tačiau šiuo metu daugiau jų nepriima, nes tiesiog neturi kur tų katinų laikyti.
„Mes gyvūnų nebeimame, nes tiesiog neturime kur jų dėti. Iš Lukšio g. paėmėme dešimt katinų ir mamą katę su kačiukais. Bet daugiau mes nebeturime kur tų kačių dėti. Pas mane pačią namuose gyvena du priglausti šunys ir dešimt priglaustų katinėlių.
Laukinių kačių negalima laikyti narvuose, o laisvų vietų pas globėjus jaukesniems katinams tiesiog nebėra. Žmonės įsivaizduoja, kad vos mums paskambinus mes privalome atvažiuoti ir visus katinus susirinkti, tačiau tai neįmanoma“, – aiškina organizacijos vadovė Virginija.
Ji atkreipia dėmesį, kad „Miesto rainiukai“ yra savanoriška organizacija, negaunanti jokio valstybės ar savivaldybės finansavimo, neturinti samdomų darbuotojų, o nuolatinių savanorių rankų trūksta – dažniausiai trumpam padėti ateina tik moksleiviai.
„Aš iš šios veiklos negaunu jokio atlyginimo. Turiu savo tiesioginį darbą, nes man reikia užsidirbti duonai. Prieš darbą ir po jo rūpinuosi beglobiais katinais. Be to, juk aš irgi žmogus, turiu šeimą ir asmeninį gyvenimą.
Viską darau savo jėgomis ir lėšomis.
Todėl labai neteisinga iš manęs reikalauti atsakomybės ir tikėtis, kad aš viena ir kelios globėjos išspręsime viso miesto problemas“, – pabrėžia organizacijos vadovė.
Paklausta, kodėl kiemuose katinų, rodos, nemažėja, Virginija paaiškina, kad katinai migruoja – ateina iš aplinkinių garažų masyvų ar privačių valdų, tačiau pagrindinė problemos priežastis yra pačių gyventojų neatsakingumas.
Problema kyla dėl nesterilizuojamų augintinių, mat žmonės juos nekontroliuojamai daugina, neatsakingai dovanoja pagal skelbimus „į geras rankas“ be jokių įsipareigojimų, o vėliau nusibodę ar nebepageidaujami gyvūnai išmetami į gatvę.
Todėl, anot pašnekovės, kol nebus griežtos daugintojų kontrolės ir visuotinės sterilizacijos, beglobių kačių problema liks užburtas ratas, kurio vien savanoriai išspręsti nepajėgs.
PSP programai pinigų skirta daugiau, bet kačių sterilizuota gerokai mažiau
Kėdainių rajono savivaldybė pabrėžia, kad bešeimininkių kačių klausimas mieste sprendžiamas griežtai pagal teisės aktus ir galiojančias sutartis, tačiau gyventojų lūkesčiai dažnai nesutampa su teisinėmis galimybėmis. Savivaldybė nefinansuoja beglobių kačių apgyvendinimo prieglaudose ar nuolatinio jų išlaikymo. Ji skiria lėšų kačių sterilizacijos programai, kurią šiuo metu, laimėjusi konkursą, vykdo UAB „Puppis“, kraštiečiams geriau žinoma kaip Narbuto veterinarijos klinika.
„Pagal sudarytą sutartį UAB „Puppis“ teikia bešeimininkių kačių kastravimo paslaugas, kurios apima kačių gaudymą, veterinarinę priežiūrą, sterilizavimą ar kastravimą, skiepijimą nuo pasiutligės ir paleidimą į jų gyvenamąją aplinką. Programa skirta humaniškai kontroliuoti ir mažinti bešeimininkių kačių populiaciją, todėl po atliktų procedūrų katės grąžinamos į jų gyvenamąją aplinką, o namai joms nėra ieškomi“, – akcentuoja savivaldybės specialistai.
Šiuo metu savivaldybės ir UAB „Puppis“ pasirašytos sutarties vertė siekia 15,7 tūkst. eurų. Ankstesnės tokių pačių paslaugų sutarties, pasirašytos su „Pifu“, vertė buvo kiek mažesnė.
Pasak savivaldybės, naujam 24 mėnesių laikotarpiui lėšų skirta šiek tiek daugiau, siekiant padidinti PSP programos apimtis. Tačiau kol kas akivaizdu, kad šiųmečiai rezultatai gerokai prastesni nei ankstesniais metais, mat per beveik tokį patį laikotarpį sutvarkyta šimtu katinų mažiau nei, tarkime, užpernai.
„Pagal 2024 m. balandžio 3 d. sutartį VšĮ „Gyvūnų gerovės tarnyba „Pifas“ per devynis mėnesius kastravo 49 katinus ir sterilizavo 125 kates (iš viso 174 gyvūnus), o 2025 m. – 23 katinus ir 95 kates (iš viso 118 gyvūnų).
Šiais metais UAB „Puppis“ pagal naująją sutartį per aštuonis mėnesius kastravo 10 katinų ir sterilizavo 53 kates (iš viso 63 gyvūnus). Be to, visi šie gyvūnai paskiepyti nuo pasiutligės.“
Savivaldybė taip pat informuoja, kad pagal pasirašytą sutartį UAB „Puppis“ net neprivalo reaguoti į pavienius gyventojų skundus dėl benamių kačių sankaupų.
„Bešeimininkių kačių kastravimo paslaugas pagal 2026 m. balandžio 10 d. sutartį vykdanti UAB „Puppis“ privalo gaudyti bešeimininkes kates pagal Savivaldybės administracijos, seniūnijų darbuotojų ar policijos pareigūnų pranešimus.
Taip pat įmonė teikia metodinę pagalbą ir skolina gyvūnų gaudymo priemones bei transportavimo narvus gyventojams.
Gavus informaciją apie konkrečius atvejus, Savivaldybė gali įvertinti situaciją ir, esant pagrindui, perduoti informaciją paslaugos teikėjui.
Gyventojai, susidūrę su gausia bešeimininkių kačių kolonija ar dėl jų keliamais nepatogumais, gali informuoti Savivaldybės administraciją arba seniūniją apie probleminę vietą. Įvertinus situaciją, informacija gali būti perduota paslaugos teikėjui UAB „Puppis“, kuri pagal sutartį vykdo bešeimininkių kačių gaudymą, sterilizavimą (kastravimą), skiepijimą ir paleidimą pagal PSP programą.
Be to, gyventojai gali kreiptis į UAB „Puppis“ dėl metodinės pagalbos, gyvūnų gaudymo priemonių ir transportavimo narvų paskolinimo“, – sako savivaldybė.
Veterinarai gaudyti gyvūnų neturi kada, padėti turi patys gyventojai
UAB „Puppis“ vadovas ir veterinarijos gydytojas Vytas Narbutas teigia puikiai suprantantis gyventojų rūpestį, tačiau ragina pačius žmones būti aktyvesnius ir bendradarbiauti. Pasak jo, klinika pasirengusi padėti, tereikia kreiptis. Visai nebūtina, kad nurodymus pateiktų savivaldybė – užteks ir pačių žmonių pranešimo, jei tik jie sutiks pagelbėti.
„Tegul tie žmonės į mus kreipiasi. Mes duosime gaudykles, pamokysime, kaip jomis naudotis ir ką daryti.
Tada gyventojai jas pastatytų, pagautų kates, o mes jas sutvarkytume – tai mažiausia problema.
Mes sterilizuojame, tada paženkliname pakirpdami ausį ir paskiepijame nuo pasiutligės. Pakirpta gyvūno ausis yra tarptautinis ženklas, rodantis, kad gyvūnas sterilizuotas ar kastruotas“, – procedūros eigą aiškina V. Narbutas.
Veterinarijos gydytojas paaiškina, kodėl ausies galiuko pakirpimas yra itin svarbus ir kodėl gyventojai neturėtų to vertinti kaip gyvūno žalojimo.
„Yra buvę, kad žmonės sterilizuoja katę, bet jos nepaženklina, tada paleidžia ją kur nors kieme, nemaitina, o katė, žinoma, ieško namų, glaudžiasi prie kitų šeimininkų. Šie, matydami abi sveikas ausis, galvoja, kad ji nesterilizuota, ir veža mums vėl sterilizuoti.
O tada prapjauni pilvą ir pamatai, kad ten nieko nėra – katė jau sterilizuota… Be reikalo katė patiria narkozę, pjūvį, siuvimą ir panašiai“, – sako V. Narbutas.
Tačiau V. Narbutas atvirai pabrėžia tą pačią tiesą, kurios daugelis daugiabučių gyventojų vis dar nenori išgirsti – klinika nėra prieglauda.
„Gyvūnams mes namų neieškome. Juos sutvarkę paleidžiame ten, iš kur jie atėjo.
O jei ten kas nors juos šeria, visi tie gyvūnai – ir vietiniai, ir iš kitų aplinkinių rajonų, ir iš nuosavų namų – susirenka į vieną vietą, nes žino, kad ten yra maisto.
Nebūtų ten maisto, nebūtų ir tų gyvūnų“, – reziumuoja pašnekovas.
Vis dėlto jis akcentuoja, kad, norint sterilizuoti daugiau kačių, svarbus gyventojų indėlis. Itin užimta veterinarijos klinika neturi pakankamai darbuotojų, kurie galėtų gaudyti kates, nes jiems reikia dirbti savo tiesioginį darbą – gydyti ir operuoti gyvūnus.
Todėl gyventojai, matydami probleminę situaciją savo daugiabučio namo kieme, patys turėtų imtis iniciatyvos ir kreiptis į Narbuto veterinarijos kliniką.